Šių metų prioritetai dar nenustatyti, jie bus paskelbti balandžio mėn.  

Stojantiesiems, vidurinį išsilavinimą įgijusiems Lietuvoje iki 2014 m. įskaitytinai ir pretenduojantiems į valstybės finansuojamas vietas, minimalus reikalavimas yra vidurinį išsilavinimą liudijantis dokumentas (remiantis švietimo ir mokslo ministro 2018 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-120).

Asmenys, 2021- 2023 m. Lietuvoje įgiję vidurinį išsilavinimą ir pretenduosiantys į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas vietas, turi būti išlaikę:

• – lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą;
• –matematikos valstybinį brandos egzaminą (išskyrus į menų studijų programas);
• – stojančiojo laisvai pasirenkamą valstybinį brandos egzaminą.

Taip pat privalomas penkių dalykų geriausių metinių įvertinimų aritmetinis vidurkis, kuris, suapvalintas iki sveiko skaičiaus, turi būti ne mažesnis negu 7, jeigu asmuo pretenduoja studijuoti universitete, ir ne mažesnis negu 6, jeigu asmuo pretenduoja studijuoti kolegijoje, iš šių privalomų mokytis dalykų:

• – lietuvių kalba ir literatūra;
• – gimtoji kalba (baltarusių arba lenkų, arba rusų, arba vokiečių);
• – užsienio kalba;
• – matematika;
• – istorija arba geografija, arba integruotas istorijos ir geografijos kursas;
• – biologija arba fizika, arba chemija, arba integruotas gamtos mokslų kursas;
• – meninio ugdymo srities dalykas arba technologijų programos krypties dalykas, arba integruotas menų ir technologijų kursas, arba specializuoto ugdymo krypties (dailės arba inžinerinio, arba meninio, arba muzikos) programos dalykas;
• – bendroji kūno kultūra arba pasirinkta sporto šaka, arba specializuoto ugdymo krypties (sporto) programos dalykas.

2024 m. įgijusiems vidurinį išsilavinimą, į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir išlaikę ne mažiau kaip tris (stojantieji į menų studijų krypčių grupės studijas ir baigę trumposios pakopos studijas – ne mažiau kaip du) valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (stojantiesiems į menų studijų krypčių grupės studijas jo išlaikyti nebūtina) ir stojančiojo pasirinktą egzaminą (baigusiems trumposios pakopos studijas pasirinkti egzamino nebūtina), kurių:

1) įvertinimų aritmetinis vidurkis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygsta brandos egzaminų programose nustatytam pagrindiniam mokymosi pasiekimų lygiui (nuo 36 balų), jeigu stojama į universitetines studijas;

2) įvertinimų aritmetinis vidurkis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygsta brandos egzaminų programose nustatytam patenkinamam mokymosi pasiekimų lygiui (nuo 16 balų), jeigu stojama į kolegines studijas.

2025 m. įgijusiems vidurinį išsilavinimą, į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir išlaikę ne mažiau kaip tris (stojantieji į menų studijų krypčių grupės studijas ir baigę trumposios pakopos studijas – ne mažiau kaip du) valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (stojantiesiems į menų studijų krypčių grupės studijas jo išlaikyti nebūtina) ir stojančiojo pasirinktą egzaminą (baigusiems trumposios pakopos studijas pasirinkti egzamino nebūtina), kurių:

1) įvertinimų aritmetinis vidurkis, suapvalintas iki sveikojo skaičiaus, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygsta brandos egzaminų programose nustatytam pagrindiniam mokymosi pasiekimų lygiui (nuo 50 balų), jeigu stojama į universitetines studijas;

2) įvertinimų aritmetinis vidurkis, suapvalintas iki sveikojo skaičiaus, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygsta brandos egzaminų programose nustatytam patenkinamam mokymosi pasiekimų lygiui (nuo 41 balo), jeigu stojama į kolegines studijas.

Į valstybės finansuojamas ar valstybės nefinansuojamas su studijų stipendija vietas pretenduoti neturi teisės:

1) asmenys, pakartotinai studijuojantys pagal tos pačios pakopos studijų programą, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų jie įgijo valstybės biudžeto lėšomis; jeigu asmuo baigė vientisųjų studijų programą ir daugiau kaip pusę studijų programos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis, teisės į valstybės finansuojamą pirmosios pakopos studijų vietą ir studijų kainos kompensavimą asmuo nebeturi; jeigu asmuo baigė pirmosios pakopos studijų programą ir daugiau kaip pusę studijų programos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis, teisės į valstybės finansuojamą vientisųjų studijų vietą ir studijų kainos kompensavimą asmuo nebeturi; jeigu asmuo baigė antrosios pakopos studijų programą ir daugiau kaip pusę studijų programos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis, teisės į valstybės finansuojamą vientisųjų studijų vietą ir studijų kainos kompensavimą asmuo nebeturi;

2) asmenys, pakartotinai studijuojantys doktorantūroje, jeigu daugiau kaip pusę doktorantūros trukmės jie buvo studijavę valstybės biudžeto lėšomis;

3) asmenys, pakartotinai studijuojantys pagal profesinių studijų programą, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų jie įgijo valstybės biudžeto lėšomis;

4) asmenys, pakartotinai studijuojantys pagal trumposios pakopos studijų programą, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų jie įgijo valstybės biudžeto lėšomis;

5) užsieniečiai, išskyrus šio įstatymo 82 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytus asmenis, taip pat Europos Sąjungos valstybių narių,Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių piliečius, dirbančius ir (arba) turinčius teisę nuolat arba laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir jų šeimos narius, kitų užsienio valstybių piliečius ir asmenis be pilietybės, turinčius teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat išskyrus kitus užsieniečius ir asmenis be pilietybės, turinčius teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, įgijusius vidurinį išsilavinimą pagal Lietuvos vidurinio ugdymo programą, studijuojančius pagal trumposios, pirmosios pakopų ar vientisųjų studijų programą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.

Jeigu Jūs dar nesate baigęs bakalauro arba vientisųjų studijų programos, bet neįgijote daugiau kaip pusės studijų programos kreditų valstybės biudžeto lėšomis, galite pretenduoti gauti valstybės finansavimą. Jeigu baigėte daugiau negu pusę studijų programos valstybės lėšomis, Jūs galite pretenduoti tik į valstybės nefinansuojamą vietą (žr. LR mokslo ir studijų įstatymo 80 straipsnį).

Aukštosios mokyklos gali prašyti sumokėti už studijas prieš prasidedant mokslo metams, bet paprastai tą padaryti reikalaujama per pirmąsias dvi studijų savaites. Kai kurios mokyklos leidžia sumokėti dalimis.

Valstybės remiamos paskolos skiriamos: studijų kainai sumokėti; gyvenimo išlaidoms; dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis.

Paskolos teikiamos kasmet, rudens ir pavasario semestrais, vieniems studijų metams. Ne vėliau kaip einamųjų metų rugpjūčio 20 d. Valstybinis studijų fondas skelbia valstybės remiamų paskolų teikimo pradžią.

Daugiau informacijos apie valstybės remiamas paskolas rasite Valstybinio studijų fondo tinklalapyje.

Antrasis stojantysis su aukštesniu balu pagal trečiąjį pageidavimą bus kviečiamas tik tuo atveju, jeigu nebus pakviestas pagal pirmąjį ar antrąjį pageidavimą.

Bendrajame priėmime vasaros metu rekomenduojame dalyvauti visiems, siekiantiems aukštojo mokslo.

Konkursinės eilės yra sudaromos tiek į valstybės finansuojamas, tiek į valstybės nefinansuojamas vietas.

Daugiau informacijos apie priėmimą tik į mokamas studijų vietas gali suteikti dominanti aukštoji mokykla.