Pirmosios pakopos ir vientisosios studijos

Teikti prašymą
Pirmoji registracija planuojama birželio 1 d.

Stojantiesiems 2023

Priėmimo galimybės

Stojamieji egzaminai

Programų sąrašas

Stojantiesiems 2024

Skaičiuoti balą

Konkursinio balo skaičiuoklė

Įvertinkite savo galimybes įstoti į pasirinktą aukštojo mokslo studijų programą

Aukštosios mokyklos

Universitetai

Kolegijos

Pagalba

Pagalba stojančiajam

Neradote atsakymų į dominančius klausimus? Reikia daugiau informacijos?

Išsilavinimą įgijusiems užsienio šalių institucijose arba pagal tarptautinių organizacijų švietimo programas

Asmenys, įgiję išsilavinimą užsienio šalių institucijose, teisės aktų nustatyta tvarka gali būti priimami konkurso būdu į valstybės finansuojamas studijų vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose arba pretenduoti į studijų stipendijas, jeigu jie yra:

  • Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiai ir jų šeimos nariai;
  • turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje užsienio valstybių, nesančių Europos Sąjungos ir kitų Europos ekonominės erdvės narėmis, piliečiai ir asmenys be pilietybės;
  • užsienio lietuviai.

Užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, neatitinkantys nurodytų kriterijų, priimami į aukštąsias mokyklas konkurso būdu studijuoti savo lėšomis.

Išsilavinimą įgijusieji užsienio institucijose ar pagal tarptautinių organizacijų švietimo programas priimami į valstybės finansuojamas vietas pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. V-932 patvirtintą Užsienio šalių institucijose ar pagal tarptautinių organizacijų švietimo programas išsilavinimą įgijusių asmenų konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų vietas ir dėl studijų stipendijų tvarkos aprašą.

Išsilavinimą įgijusiems užsienio institucijose ir norintiems stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas, reikia:

  1. kreiptis į Studijų kokybės vertinimo centrą (toliau – SKVC) dėl užsienio institucijose įgyto išsilavinimo pripažinimo (išsilavinimo pripažinimo nereikia: baigusiems Europos Balaureato diplomo programą; nuo 2019 metų Latvijos Respublikoje įgijusiems kvalifikacijas Atestāts par vispārējo vidējo izglītību arba Diploms par profesionālo vidējo izglītību; nuo 2019 metų Estijos Respublikoje įgijusiems kvalifikacijas Gümnaasiumi lõputunnistus arba Kutsekeskhariduse lõputunnistus) ir dalykų atitikmenų  nustatymo (SKVC kontaktai: A. Goštauto g. 12, Vilniuje, tel. (+370 5)  210 4772, el. p. skvc@skvc.lt);
  2. išlaikyti lietuvių kalbos įskaitą (jei pasirinktos studijos vyks lietuvių kalba ir jei stojantysis jos mokėjimo negali įrodyti dokumentais, išduotais kompetentingos institucijos);
  3. pateikti stojimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas prašymą internetu;
  4. išlaikyti stojamuosius egzaminus (jei jie yra numatyti, stojant į pasirinktas studijų programas);
  5. iki numatyto termino prie savo prašymo prisegti dokumentų kopijas.

Dėl Europos bakalaureato diplomo (European Baccalaureate Diploma)

Dėl Europos bakalaureato diplomo dalykų atitikmenų nustatymo bei pažymių pervedimo reikia kreiptis į SKVC. Tačiau dėl šio diplomo pripažinimo kreiptis į SKVC nereikia.

Europos bakalaureato pripažinimą reguliuoja Konvencija, apibrėžianti Europos mokyklų statutą (toliau – Konvencija), kurią Lietuvos Respublika ratifikavo 2004 m. Konvencijoje numatytas automatinis Europos bakalaureato pripažinimas, t.y. Lietuvoje jis turi būti priimamas tokia pat tvarka ir be jokių papildomų reikalavimų, kaip yra priimamas ir Lietuvoje įgytas brandos atestatas.

Daugiau informacijos apie Europos bakalaureatą yra pateikta SKVC tinklalapyje.

Dėl Tarptautinio bakalaureato diplomo (International Baccalaureate (IB) Diploma)

Dėl Tarptautinio bakalaureato diplomo pripažinimo reikia kreiptis į SKVC. Dėl šio diplomo dalykų atitikmenų nustatymo bei pažymių pervedimo kreiptis į SKVC nereikia.

Tarptautinio bakalaureato diplomo dalykų ir pažymių atitikmenys nustatyti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. V-932 ”Užsienio šalių institucijose ar pagal tarptautinių organizacijų švietimo programas išsilavinimą įgijusių asmenų konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų vietas ir dėl studijų stipendijų tvarkos aprašą“ ir pateikti 1 priede „Tarptautinio bakalaureato diplomo programos baigiamųjų egzaminų įvertinimų ir brandos egzaminų įvertinimų atitikmenys“. Dalykų ir pažymių atitikmenis nustato Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti.
Dėl užsienio lietuvių, įgijusių vidurinį išsilavinimą Lietuvoje, konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų aukštosiose mokyklose vietas.

 
 

Lietuvių kalbos įskaita skirta patikrinti, ar stojantysis gebės studijuoti lietuvių kalba. Įskaitos metu yra laikomas testas, kuriuo tikrinami klausymo, skaitymo, rašymo ir kalbėjimo gebėjimai bei kalbos vartojimas.

Dėl lietuvių kalbos įskaitos reikia kreiptis į Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedrą (Universiteto g. 5, Vilnius). Išsamesnė informacija teikiama tel. (+370 5)  268 7214, (+370 5)  268 7215 arba http://www.lsk.flf.vu.lt.

  1. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įgaliotos institucijos (šiuo metu Vilniaus universiteto) išduotą pažymą apie lietuvių kalbos įskaitos išlaikymą ar kompetentingos institucijos (ambasados, savivaldybės ar oficialiai įregistruotos lietuvių bendruomenės toje šalyje) išduotą dokumentą, liudijantį lietuvių kalbos mokėjimą, jei studijos, į kurias pretenduoja nurodytas stojantysis, organizuojamos lietuvių kalba ir asmuo nėra laikęs valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino ar baigiamojo lietuvių kalbos egzamino pagal tarptautinės organizacijos švietimo programą;
  2. lietuvių bendruomenės toje šalyje, iš kurios atvyko, ar kitos kompetentingos institucijos (ambasados ir pan.) išduotą pažymą arba kitą lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą, jei asmuo yra užsienio lietuvis. Dokumentas ir jo oficialus vertimas turi būti pateiktas lietuvių, anglų arba rusų kalba;
  3. kompetentingos užsienio valstybės institucijos (mokyklos, savivaldybės, ambasados ir pan.) išduotą dokumentą ir jo oficialų vertimą (lietuvių, anglų arba rusų kalba), patvirtinantį, kad asmuo trejus metus gyveno užsienio valstybėje, jei asmuo yra užsienio lietuvis;
  4. kompetentingos institucijos išduotą dokumentą lietuvių, anglų arba rusų kalba, įrodantį, jog asmuo ne mažiau kaip 3 metus yra gyvenęs užsienyje, o atvykęs į Lietuvos Respubliką pradėjo mokytis ne ankstesnėje kaip aštuntoje klasėje;
  5. sporto šakos federacijos pažymą ir varžybų protokolą (stojantiems į sporto studijų programas);
  6. Studijų kokybės vertinimo centro išduotus dokumentus, patvirtinančius ne Lietuvos Respublikos mokyklose įgytą ne žemesnį kaip vidurinį ar jam prilygintą išsilavinimą;
  7. Studijų kokybės vertinimo centro pažymą dėl dalykų atitikmenų nustatymo ir pažymių pervedimo;
  8. dokumentų, pagrindžiančių Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės piliečio šeimos nario statusą, kopijas. Šį statusą patvirtinantys dokumentai ar jų vertimas turi būti pateikti lietuvių, anglų arba rusų kalba.
 

Naujienos ir pranešimai

Visos naujienos

Pagalba / DUK

Asmenys, nuo 2021 m. Lietuvoje įgiję vidurinį išsilavinimą ir pretenduosiantys į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas vietas, turi būti išlaikę:

  • lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą;
  • matematikos valstybinį brandos egzaminą (išskyrus į menų studijų programas);
  • stojančiojo laisvai pasirenkamą valstybinį brandos egzaminą.

Taip pat privalomas penkių dalykų geriausių metinių įvertinimų aritmetinis vidurkis, kuris, suapvalintas iki sveiko skaičiaus, turi būti ne mažesnis negu 7, jeigu asmuo pretenduoja studijuoti universitete, ir ne mažesnis negu 6, jeigu asmuo pretenduoja studijuoti kolegijoje, iš šių privalomų mokytis dalykų:

  • lietuvių kalba ir literatūra;
  • gimtoji kalba (baltarusių arba lenkų, arba rusų, arba vokiečių);
  • užsienio kalba;
  • matematika;
  • istorija arba geografija, arba integruotas istorijos ir geografijos kursas;
  • biologija arba fizika, arba chemija, arba integruotas gamtos mokslų kursas;
  • meninio ugdymo srities dalykas arba technologijų programos krypties dalykas, arba integruotas menų ir technologijų kursas, arba specializuoto ugdymo krypties (dailės arba inžinerinio, arba meninio, arba muzikos) programos dalykas;
  • bendroji kūno kultūra arba pasirinkta sporto šaka, arba specializuoto ugdymo krypties (sporto) programos dalykas.

Į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkurso būdu priimami asmenys, išlaikę bent vieną valstybinį brandos egzaminą ir turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, atsižvelgiant į jų mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus (LR mokslo ir studijų įstatymas).

Atkreipiame dėmesį, kad kiekviena aukštoji mokykla į mokamas studijų vietas gali nustatyti savo priėmimo taisykles ir turėti aukštesnius reikalavimus pretenduojantiems į mokamas studijų vietas. Taip pat stojantieji turi tenkinti mažiausią stojamąjį konkursinį balą.

Stojantieji, nuo 2015 metų Lietuvoje įgiję ar įgysiantys vidurinį išsilavinimą ir pretenduojantys į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas turi būti išlaikę užsienio kalbos (anglų, vokiečių ar prancūzų) egzaminą ne žemesniu nei B1 lygiu. Užsienio kalbos mokėjimo lygis nustatomas, laikant valstybinį brandos egzaminą (pakanka išlaikyti) arba tarptautinį užsienio kalbos egzaminą.

Stojantieji, nuo 2019 metų Lietuvoje įgysiantys vidurinį išsilavinimą ir pretenduojantys į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas neprivalo būti išlaikę užsienio kalbos egzamino. Stojantysis gali laisvai pasirinkti ir kito dalyko valstybinį egzaminą.

Stojantieji, 2015 – 2023 metais Lietuvoje įgiję vidurinį išsilavinimą ir pretenduojantys į visų studijų krypčių grupių universitetinių studijų programų valstybės finansuojamas studijų vietas turi būti išlaikę lietuvių kalbos valstybinį brandos egzaminą.

Stojantiesiems, įgijusiems vidurinį išsilavinimą Lietuvoje iki 2014 metų įskaitytinai ir pretenduojantiems į pirmosios pakopos arba vientisųjų universitetinių studijų valstybės finansuojamas studijų vietas, minimalus rodiklis yra vidurinį išsilavinimą liudijantis dokumentas.

Stojantieji, 2016 – 2023 metais Lietuvoje įgiję vidurinį išsilavinimą ir pretenduojantys į visų studijų krypčių grupių (išskyrus menų) universitetinių ir koleginių studijų programų valstybės finansuojamas studijų vietas turi būti išlaikę matematikos valstybinį brandos egzaminą.

Atleistiems nuo brandos egzaminų dėl ligos arba turintiems įgytų ar įgimtų sutrikimų ir pretenduojantiems į pirmosios pakopos arba vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas, minimalus rodiklis yra vidurinį išsilavinimą liudijantis dokumentas.

Vadinasi, Jums matematikos bei lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminų įvertinimai nėra privalomi norint dalyvauti šių metų bendrajame priėmime, pakanka turėti brandos atestatą.

Neturi. Konkursinis balas yra skaičiuojamas iš reikalingų tai studijų programai mokomųjų dalykų brandos egzaminų ar dalykų metinių pažymių įvertinimų. Dalykus, iš kurių skaičiuojamas konkursinis balas į valstybės finansuojamas studijų vietas ir valstybės nefinansuojamas su studijų stipendija, rasite čia.

Konkursinis balas gali būti skirtingas tada, kai pati aukštoji mokykla mokamoms (vnf) vietoms nustatė kitokį egzaminų derinį negu švietimo, mokslo ir sporto ministras patvirtino valstybės finansuojamoms (vf)  vietoms arba yra papildomų priėmimo sąlygų, pavyzdžiui, prideda papildomą balą už tam tikrus pasiekimus.

Tokiu atveju bus imamas jums palankiausias variantas.  Antrojo ir / ar trečiojo dalyko metiniai pažymiai imami tik tų dalykų, kurių einamaisiais metais organizuojami valstybiniai brandos egzaminai.

Papildomi balai, stojant į valstybės finansuojamas vietas, skiriami pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą Konkursinės eilės sudarymo tvarkos aprašą:

Papildomus pasiekimus, už kuriuos yra skiriami papildomi balai, reikia nurodyti BPIS.

Papildomi balai į mokamas studijų vietas yra pridedami pagal aukštųjų mokyklų nustatytas taisykles.

Bus skaičiuojamas pats palankiausias jums variantas, nieko nereikia papildomai nurodyti. Pirmojo (pagrindinio) dalyko ir lietuvių kalbos bei literatūros bus imami tik brandos egzaminų įvertinimai, kitų dviejų dalykų bus imami brandos egzaminų arba metinių pažymių įvertinimai (palankiausi stojančiajam). 4 dalykai, iš kurių skaičiuojamas konkursinis balas, tarpusavyje turi nesikartoti.   Antrojo ir / ar trečiojo dalyko metiniai pažymiai imami tik tų dalykų, kurių einamaisiais metais organizuojami valstybiniai brandos egzaminai. Ketvirtojo dalyko imamas lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino arba kito dalyko, numatyto vietoje lietuvių kalbos ir literatūros dalyko, jeigu lietuvių kalba ir literatūra yra pirmasis dalykas, brandos egzamino įvertinimas ar metinis pažymys.

Į konkursinį balą įskaičiuojamas palankiausias įvertinimas. Tarptautinio užsienio kalbos egzamino įvertinimas įskaičiuojamas į konkursinį balą, jei  turite galiojantį sertifikatą.

Pamiršus savo prisijungimo duomenis, reikia spustelėti čia.

Ne. Laikiusiųjų arba perlaikiusiųjų 2010 ir vėlesniais metais brandos egzaminus, duomenys į BPIS įkeliami tiesiai iš Mokinių registro. Stojantiesiems rekomenduojama pasitikrinti, ar įkelti duomenys atitinka brandos atestato įrašus.

Taip, tačiau, užsiregistravus BPIS, iki bendrojo priėmimo prašymų teikimo termino pabaigos reikia prisegti Studijų kokybės vertinimo centro išduotų dokumentų, patvirtinančių ne Lietuvoje įgytą išsilavinimą, pažymos dėl dalykų atitikmenų nustatymo ir pažymių pervedimo kopijas.

Baigusiųjų mokyklą 2010 ir vėlesniais metais  (išskyrus baigusius tarptautinio bakalaureato diplomo programą), brandos atestatų duomenys automatiškai įkeliami į BPIS iš Mokinių registro. Šiuo laikotarpiu vidurinį išsilavinimą Lietuvoje įgijusiems asmenims brandos atestato kopijos pateikti nereikia. Stojantiesiems rekomenduojama pasitikrinti, ar įkelti duomenys atitinka brandos atestato įrašus.

Baigusiųjų mokyklą 2010 ir vėlesniais metais  (išskyrus baigusius tarptautinio bakalaureato diplomo programą), brandos atestatų duomenys automatiškai įkeliami į BPIS iš Mokinių registro. Šiuo laikotarpiu vidurinį išsilavinimą Lietuvoje įgijusiems asmenims brandos atestato kopijos pateikti nereikia. Stojantiesiems rekomenduojama pasitikrinti, ar įkelti duomenys atitinka brandos atestato įrašus.

Baigusiųjų mokyklą 2010 ir vėlesniais metais  (išskyrus baigusius tarptautinio bakalaureato diplomo programą), brandos atestatų duomenys automatiškai įkeliami į BPIS iš Mokinių registro. Šiuo laikotarpiu vidurinį išsilavinimą Lietuvoje įgijusiems asmenims brandos atestato kopijos pateikti nereikia. Stojantiesiems rekomenduojama pasitikrinti, ar įkelti duomenys atitinka brandos atestato įrašus.

Įgijusiems vidurinį išsilavinimą anksčiau nei 2010 metais Lietuvoje, BPIS reikia prisegti šių dokumentų kopijas:

  • brandos atestatą ir jo priedą (-us) arba kitus vidurinį išsilavinimą liudijančius dokumentus (originalus) arba notaro patvirtintus jų nuorašus;
  • pažymas apie perlaikytus arba papildomai laikytus brandos egzaminus, pažymą apie metinius dalykų pažymius (jeigu jie reikalingi konkursiniam balui apskaičiuoti ir yra perlaikyti ar papildomai išlaikyti anksčiau nei 2010 m.);
  • dokumento, patvirtinančio pavardės keitimą, jeigu ne visi pateikiami dokumentai yra ta pačia pavarde.

Jeigu mokyklą baigėte ankstesniais negu 2010 m., Jums reikia registruotis internetu BPIS, o po to prisegti savo brandos atestato kopiją skiltyje “Atestatas ir pažymos” iki bendrojo priėmimo prašymų teikimo termino pabaigos.

Jeigu pateikėte brandos atestato ir jo priedo (su įvertinimais) kopiją, tai turite sulaukti, kol LAMA BPO darbuotojas įves jūsų įvertinimus. Juos įvedus gausite el. laišką, kad duomenys įvesti ir turėsite pasitikrinti ar viskas teisingai.

Pagrindinio priėmimo metu į prašymą galima įtraukti minimaliai vieną pageidavimą, maksimaliai devynis pageidavimus.

Kiekviename priėmimo etape galite gauti tik vieną kvietimą studijuoti, jeigu tenkina jūsų konkursinis balas.

  • brandos atestatą ir jo priedą (-us) arba kitus vidurinį išsilavinimą liudijančius dokumentus (originalus) arba notaro patvirtintus jų nuorašus, įgijusiems vidurinį išsilavinimą 2009 m. ir anksčiau;
  • Vilniaus universiteto pažymą apie lietuvių kalbos įskaitos išlaikymą (jei studijuos lietuvių kalba ir dokumentais negali įrodyti lietuvių kalbos mokėjimo);
  • lietuvio kilmę patvirtinantį dokumentą, jei asmuo yra užsienio lietuvis; dokumentas ir jo oficialus vertimas turi būti pateiktas lietuvių, anglų arba rusų kalba;
  • kompetentingos užsienio valstybės institucijos (mokyklos, savivaldybės, ambasados ir pan.) išduotą dokumentą ir jo oficialų vertimą (lietuvių, anglų arba rusų kalba), patvirtinantį, kad asmuo trejus metus gyveno užsienio valstybėje, jei asmuo yra užsienio lietuvis;
  • kompetentingos institucijos išduotą dokumentą lietuvių, anglų arba rusų kalba, įrodantį, jog asmuo ne mažiau kaip 3 metus yra gyvenęs užsienyje, o atvykęs į Lietuvos Respubliką pradėjo mokytis ne ankstesnėje kaip aštuntoje klasėje;
  • tarptautinio užsienio kalbos egzamino galiojantį sertifikatą;
  • dokumentus, pagrindžiančius sporto pasiekimus;
  • Studijų kokybės vertinimo centro išduotus dokumentus, patvirtinančius ne Lietuvos Respublikos mokyklose įgytą ne žemesnį kaip vidurinį ar jam prilygintą išsilavinimą;
  • Studijų kokybės vertinimo centro pažymą dėl dalykų atitikmenų nustatymo ir pažymių pervedimo.

Informaciją apie brandos egzaminų laikymą/perlaikymą galite rasti čia.

Norint pretenduoti į visas pasirinktų studijų programų valstybės finansuojamas vietas, reikia išlaikyti tiek stojamųjų egzaminų, kiek yra nurodyta  BPIS stojamųjų egzaminų lentelėje.

Dėl atskirų egzaminų, kuriuos organizuoja ne LAMA BPO, o pačios aukštosios mokyklos, mokesčio arba reikalingų turėti priemonių reikia teirautis aukštojoje mokykloje.

Stojamojo egzamino vietą ir laiką, esant galimybei, reikia pasirinkti pačiam stojančiajam BPIS ir vykti į egzaminą paskirtą dieną be atskiro pakvietimo.

Jeigu Jūsų pasirinktai studijų programai tinka išlaikyti stojamieji egzaminai, tai iki prašymų teikimo termino pabaigos galite įtraukti tą pačią studijų programą ir kitoje aukštojoje mokykloje.

Atkreipiame dėmesį, kad stojamieji egzaminai, stojantiems į universitetines ir kolegines menų studijų programas, yra skirtingi.

Stojantiesiems iki 2014 m. įskaitytinai įgijusiems vidurinį išsilavinimą Lietuvoje ir pretenduojantiems į valstybės finansuojamas vietas, minimalus reikalavimas yra vidurinį išsilavinimą liudijantis dokumentas (remiantis švietimo ir mokslo ministro 2018 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-120).

Asmenys, nuo 2021 m. Lietuvoje įgiję vidurinį išsilavinimą ir pretenduosiantys į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas vietas, turi būti išlaikę:

  • lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą;
  • matematikos valstybinį brandos egzaminą (išskyrus į menų studijų programas);
  • stojančiojo laisvai pasirenkamą valstybinį brandos egzaminą.

Taip pat privalomas penkių dalykų geriausių metinių įvertinimų aritmetinis vidurkis, kuris, suapvalintas iki sveiko skaičiaus, turi būti ne mažesnis negu 7, jeigu asmuo pretenduoja studijuoti universitete, ir ne mažesnis negu 6, jeigu asmuo pretenduoja studijuoti kolegijoje, iš šių privalomų mokytis dalykų:

  • lietuvių kalba ir literatūra;
  • gimtoji kalba (baltarusių arba lenkų, arba rusų, arba vokiečių);
  • užsienio kalba;
  • matematika;
  • istorija arba geografija, arba integruotas istorijos ir geografijos kursas;
  • biologija arba fizika, arba chemija, arba integruotas gamtos mokslų kursas;
  • meninio ugdymo srities dalykas arba technologijų programos krypties dalykas, arba integruotas menų ir technologijų kursas, arba specializuoto ugdymo krypties (dailės arba inžinerinio, arba meninio, arba muzikos) programos dalykas;
  • bendroji kūno kultūra arba pasirinkta sporto šaka, arba specializuoto ugdymo krypties (sporto) programos dalykas.

Pagal LR mokslo ir studijų įstatymo 80 straipsnį į valstybės finansuojamas vietas pretenduoti neturi teisės:

  • asmenys, pakartotinai studijuojantys pagal tos pačios arba žemesnės pakopos studijų programą, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų jie įgijo valstybės biudžeto lėšomis; 
  • asmenys, pakartotinai studijuojantys pagal profesinių studijų programą, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų jie įgijo valstybės biudžeto lėšomis.

Jeigu Jūs dar nesate baigęs bakalauro arba vientisųjų studijų arba nesate baigęs daugiau kaip pusės studijų programos kreditų valstybės biudžeto lėšomis, tuomet galite pretenduoti gauti valstybės finansavimą. Tačiau, jeigu baigėte daugiau negu pusę studijų programos kreditų valstybės lėšomis, Jūs galite pretenduoti tik į valstybės nefinansuojamą vietą (žr. LR mokslo ir studijų įstatymo 80 straipsnį).

Aukštosios mokyklos gali prašyti sumokėti už studijas prieš prasidedant mokslo metams, bet paprastai tą padaryti reikalaujama per pirmąsias dvi studijų savaites. Kai kurios mokyklos leidžia sumokėti dalimis.

Valstybė yra įsipareigojusi sudaryti galimybę paimti valstybės remiamą paskolą. Tai yra paskola su valstybės garantija, teikiama iš kredito įstaigų lėšų. Valstybės remiamos paskolos skiriamos: studijų kainai sumokėti; gyvenimo išlaidoms; dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis.

Valstybės remiamos paskolos teikiamos kasmet, rudens ir pavasario semestrais, vieniems studijų metams. Ne vėliau kaip einamųjų metų rugpjūčio 20 d. Valstybinis studijų fondas skelbia valstybės remiamų paskolų teikimo pradžią.

Daugiau informacijos apie valstybės remiamas paskolas rasite Valstybinio studijų fondo tinklalapyje.

 

Programų išdėstymo eiliškumas yra svarbus tik pačiam stojančiajam. Jeigu antrajam stojančiajam prireiks pasinaudoti trečiuoju pageidavimu, jie abu bus lyginami tik pagal konkursinį balą.

Bendrajame priėmime rekomenduojame dalyvauti visiems, siekiantiems aukštojo mokslo. Konkursinės eilės yra sudaromos tiek į valstybės finansuojamas, tiek į valstybės nefinansuojamas vietas. Daugiau informacijos apie priėmimą į mokamas vietas gali suteikti dominanti aukštoji mokykla.

Studijų stipendijos neturi teisės gauti asmenys:

  • priimti į valstybės finansuojamas studijų vietas;
  • pakartotinai studijuojantys pagal tos pačios arba žemesnės pakopos studijų programą, jeigu daugiau nei pusę tų studijų laikotarpio gavo studijų stipendiją;
  • neturintys teisės užimti valstybės finansuojamų studijų vietų ar gauti studijų kainos kompensacijos (už tuos studijų laikotarpius, už kuriuos gavo studijų stipendiją) pagal LR mokslo ir studijų įstatymo 80 straipsnio 1 dalį.

Stojantieji, pretenduojantys tiek į valstybės finansuojamą vietą, tiek siekiantys gauti studijų stipendiją, yra atrenkami pagal Konkursinės eilės sudarymo tvarkos aprašą.

Tuomet,  kai stojančiųjų konkursinis balas vienodas, stojant  į tos pačios studijų srities studijų programas, pirmenybė teikiama į valstybės finansuojamą studijų vietą pretendavusiam asmeniui.

Studijų stipendiją gali gauti stojantieji, per BPIS pasirinkę valstybės nefinansuojamą studijų vietą, siekiant gauti studijų stipendiją (vnf/st). Šie stojantieji turi turėti brandos atestatą ir būti surinkę pagal Konkursinės eilės sudarymo tvarkos aprašą aukščiausius konkursinius balus.

Nuo valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai apmokėti, arba jų dalies grąžinimo atleidžiami asmenys, priimti studijuoti iki 2017 m. gruodžio 31 dienos į valstybės nefinansuojamas studijų vietas Lietuvos mokslo ir studijų institucijose ir gavę studijų stipendiją. Įstojusieji po 2017 m. gruodžio 31 dienos ir nutraukę studijas, turės grąžinti studijų stipendiją.

Stojantysis gali gauti tik vieną kvietimą studijuoti.

Stojantysis turi turėti dokumentus, patvirtintus aukštosios mokyklos priėmimo taisyklėse.

 

Aukštojoje mokykloje būsimai studento bylai formuoti paliekamos visų pateiktų dokumentų kopijos arba notaro patvirtinti jų nuorašai. Kopijos gali būti parengtos iš anksto arba daromos dokumentų įforminimo metu (rekomenduojame teirautis pačioje aukštojoje mokykloje).

 

Atvykstant į aukštąją mokyklą sutartį su aukštąja mokykla gali sudaryti tik notariškai įgaliotas asmuo. Atkreipiame dėmesį, kad daugelis aukštųjų mokyklų suteikia galimybę sudaryti studijų sutartį elektroniniu būdu.

Sutarties sudarymo, su aukštąja mokykla, elektronine forma instrukcija.

Valstybės finansinę paramą studentams teikia Valstybinis studijų fondas. Daugiau informacijos: (www.vsf.lrv.lt).

Viena iš Valstybinio studijų fondo veiklos sričių – parama studentams su negalia.

 

Paramos studentams, turintiems negalią, rūšys ir sąlygos

 

+370 37 280400
+370 685 91460

Atstovė spaudai

Dėl aukštojo mokslo

Dėl profesinio mokymo

Konsultavimas telefonu

Studentų g. 54,
LT-51424, Kaunas

info@lamabpo.lt Asociacijos bendrasis el. paštas

I-IV  08:00-17:00
 V     08:00-15:45

Apie mus:

Informacija:

Apžvalgos:

Kontaktai

© 2022 LAMA BPO. Visos teisės saugomos.

Asmens duomenų tvarkymas

Slapukų politika

Naudojimosi taisyklės

+370 37 280400 – Konsultavimas telefonu
+370 685 91460 – Atstovė spaudai

aukstasis@lamabpo.lt – Dėl aukštojo mokslo

profesinis@lamabpo.lt – Dėl profesinio mokymo

Studentų g. 54,
LT-51424, Kaunas

info@lamabpo.lt – Asociacijos bendrasis el. paštas

Kontaktai

I-IV  08:00-17:00
 V     08:00-15:45

Apie mus:

Informacija:

Apžvalgos:

Asmens duomenų tvarkymas

Slapukų politika

Naudojimosi taisyklės

© 2022 LAMA BPO. Visos teisės saugomos.