Vieno teisingo recepto, kaip pasirinkti savo ateities studijas, nėra – vieniems savo svajonių profesiją pavyksta atrasti iškart, o kitiems prireikia drąsių ieškojimų ir pokyčių. Tačiau bet kuris pasirinktas kelias yra vertingas, jei galiausiai nuveda ten, kur veikla teikia tikrą džiaugsmą. Šios skirtingos jaunų žmonių istorijos įrodo, kad svarbiausia – nebijoti klausytis savęs, pasitikėti savo vidiniu balsu ir nepabūgti koreguoti maršruto.

Vienas pasirinkimas – tiesiai į svajonę

Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnaziją net su 4 šimtukais baigusi Ramunė Vilkelytė prašyme pateikė tik vieną pasirinkimą – fizikos studijas Vilniaus universitete.

„Studijų pasirinkimo planai per visus dvylika mokslo metų keitėsi, o daugiausia permąstymų kilo paskutinėje gimnazijos klasėje. Tuo metu ne kartą bandžiau ieškoti savęs – svarsčiau, kokios studijos mane padarytų iš tikrųjų laimingą, kur galėčiau rasti savo pašaukimą. Galiausiai likau prie dviejų variantų – sekti tėvų ir brolio pėdomis į ekonomikos sritį ar bandyti prasiskinti kelią ten, kur linksta širdis“, – prisimena Ramunė, kol kas nė karto nesigailėjusi dėl savo pasirinkimo.

Mergina teigia, kad ši patirtis leido jai suprasti, kad gyvenime reikia remtis ne tik logika, bet ir jausmais: „Renkantis studijas labai svarbu atsižvelgti į tai, ar pasirinkta kryptis iš tiesų domina, nes, priešingu atveju, mokymasis greitai gali tapti varginantis. Juk vidinė motyvacija gyvenime yra pagrindinis jėgų šaltinis, turintis didelės įtakos tiek mokymosi procesui, tiek ir būsimos profesijos pasirinkimui.“

Nuo vaikystės Ramunė domėjosi, kodėl ir kaip vyksta įvairūs reiškiniai. Kai mokykloje prasidėjo fizikos pamokos, jos tapo mėgstamiausiu mokomuoju dalyku. Kiekvieną savaitę ji laukdavo tų dviejų akademinių valandų, kurioms visada pasiruošdavo iš anksto, pasiskaitydama būsimas temas. „Tada, ko gero, ir pamilau fiziką. Įstojusi į gimnaziją sutikau puikią šio dalyko mokytoją, kuri ne tik nuolat mane skatino dalyvauti olimpiadose ir joms rengė, bet ir pastūmėjo rimčiau pasvarstyti apie fizikos studijas. Tačiau lemiama jėga tapo iš vidaus kylantis džiaugsmas, kurį teikė uždavinių sprendimas ir teorijos perpratimas, taip pat aukšti egzaminų įvertinimai ir artimųjų palaikymas“, – pasakoja Ramunė.

Visgi mergina įsitikinusi, kad renkantis studijas nereikia bijoti suklysti: „Supratus, jog pasirinkta studijų kryptis ar mokymosi įstaiga netenkina lūkesčių, visada galima savo pasirinkimą koreguoti. Pati pažįstu ne vieną žmogų, kuris pasinaudojo ar planuoja pasinaudoti galimybe perstoti – kartais tik bandydami ir klysdami galime suprasti, ko tiksliai norime iš gyvenimo.“

Savanorystė padėjo atskleisti pedagogo talentą

Aidas Čeponas, šiemet baigęs Molėtų gimnaziją, pasirinko studijuoti mokomojo dalyko pedagogiką – istoriją ir geografiją Vytauto Didžiojo universitete. Vaikinas atskleidžia, kad jo studijų pasirinkimo kelias klostėsi gana paprastai, nes savo norus suprato anksti. Pildydamas prašymą jis pateikė tik vieną pageidavimą, nors minčių apie kitas profesijas taip pat buvo kilę.

Paklaustas, kodėl pasirinko būtent dvigubą istorijos ir geografijos specializaciją, vaikinas neabejoja: „Šie mokslai man vienas be kito tiesiog nedera“, – sako Aidas, iš geografijos valstybinio egzamino gavęs šimtuką.

Mokytojo pašaukimą vaikinas savyje atrado natūraliai – per kasdienę patirtį ir savanorystę. Mokykloje jam gerai sekdavosi padėti klasiokams mokytis, o kai teko savanoriauti, pastebėjo, kad puikiai randa kalbą ir geba dirbti su vaikais. Be to, suprato, jog pedagogų šiuo metu labai reikia Lietuvai – tai irgi paskatino žengti šiuo keliu. Abejojantiems moksleiviams jis linki drąsos: „Nebijokite klysti ir rinkitės tai, ką iš tiesų norėtumėte dirbti. Gyvenime pinigai neturėtų būti vienintelis tikslas, o mėgstamas ir mylimas darbas tikrai gali juo tapti.“

Prarastų metų nebūna – kiekviena patirtis išeina į naudą

Pernai Vilkaviškio „Aušros“ gimnaziją baigęs Haroldas Mockevičius iš pradžių įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto viešąją komunikaciją, tačiau po pirmo kurso nusprendė drąsiai keisti kryptį ir perstojo į to paties universiteto biologiją ir genetiką.

„Studijų pasirinkimas buvo išties sunkus – mintys kelis kartus keitėsi, o likus mėnesiui iki priėmimo nusprendžiau, kad viešoji komunikacija bus perspektyvesnė negu gamtos mokslai, apie kuriuos galvojau prieš tai. Be to, abejojau dėl darbo laboratorijoje, o ir studijų aprašymas skambėjo labai patraukliai, todėl pirmuoju prioritetu pasirinkau komunikaciją“, – prisimena Haroldas.

Tačiau jau pirmaisiais studijų metais vaikinas suprato, kad atsidūrė ne savo vietoje: „Nusprendžiau keisti kryptį, nes man daug labiau patinka tikslieji mokslai – kai viskas yra tikslu, be interpretacijų. Viso pirmojo kurso metu šis jausmas tik stiprėjo. Norėjau likti tame pačiame universitete, todėl rinkausi tarp biotechnologijos, aplinkotyros, biologijos ir genetikos programų. Gamtos mokslai, ypač biologija, man visada buvo įdomiausias ir mėgstamiausias dalykas, todėl pirmuoju prioritetu įrašiau biologijos programą ir kol kas esu labai patenkintas savo pasirinkimu.“

Apsispręsti stoti iš naujo Haroldui didelių dvejonių nekilo – padėjo ir artimųjų palaikymas. Nors tėvai iš pradžių žiūrėjo skeptiškai, nuogąstaudami dėl „prarastų“ metų, vaikiną tvirtai palaikė draugai ir mergina, kuri tais pačiais metais taip pat pakeitė studijų kryptį. Naujoji programa atnešė ir kitokį kasdienybės ritmą. Haroldas pastebi, kad dabartinės studijos reikalauja kur kas daugiau laiko: „Pagrindinis skirtumas – gerokai didesnis informacijos kiekis ir specialybiniai dalykai.“

Visgi praėjusių metų vaikinas nevadina prarastais: „Man užsiskaitė nemažai bendrųjų dalykų, daug savanoriavau, užmezgiau vertingų pažinčių. Tikiu, kad visa ši patirtis padės studijuojant toliau.“

Svarstančiam ir dvejojančiam moksleiviui jis patartų drąsiai rinktis tai, prie ko traukia širdis, o ne aklai vaikytis „perspektyvių“ specialybių. Baigus mokslus pagal pasirinktą profesiją reikės dirbti ilgai, todėl svarbiausia, kad tai būtų mėgstama veikla. Taip pat jis pataria moksleiviams vykti į studijų muges, užduoti visus rūpimus klausimus, socialiniuose tinkluose susirasti norimų programų studentus ir atvirai su jais pasikalbėti. „Kuo daugiau informacijos surinksite iš anksto, tuo labiau džiugins galutinis pasirinkimas“, – atvirauja vaikinas.

Nuo duomenų mokslo iki finansų: kodėl verta paklausyti savęs, o ne kitų

Goda Arčiškevičiūtė 2023 m. baigusi Vilniaus Gabijos gimnaziją, kaip ir dauguma abiturientų, neturėjo ryškių pomėgių ar išsvajotos profesijos, todėl pasimovė ant „perspektyvių“ studijų kabliuko. Kadangi gerai sekėsi matematika, o galvoje sukosi mintis, jog privalo užsitikrinti patogią ateitį, pasirinko duomenų mokslo studijas, kurioms realaus potraukio ar susidomėjimo neturėjo.

Prasidėjus paskaitoms Goda greitai suprato, kad ji nemato savęs šitoje srityje, tačiau stengėsi laikytis, nes buvo ir gėdos jausmas išeiti, kad kiti negalvotų, jog „nepavyko“, taip pat baimė pradėti iš naujo ir atsilikti nuo bendraamžių. Prie to prisidėjo aplinkinių patarimai, kad pabaigus studijas neprivalai dirbti pagal specialybę – juk vėliau galėsi veikti ką tik nori.

Antrame kurse Goda pradėjo dirbti ir iš arti pamatė, kaip veikia įmonių vidiniai procesai bei finansai. Darbo rinkoje įgyta patirtis padėjo suprasti, kas ją iš tiesų domina ir kur norėtų gilintis akademiškai. Į studijas pradėjo žiūrėti ne kaip į prievolę tėvams ar visuomenei, o kaip į įrankį karjerai ir gilesniam žinių suvokimui. Tai paskatino Godą išsirinkti verslo ir finansų studijas.

„Studijas besirenkantiems moksleiviams norėtųsi palinkėti vieno: tiesiog daryti taip, kaip tuo metu jiems atrodo geriausia. Iš patirties žinau, kad tokie patarimai, kaip „nebijok suklysti“ ar „rinkis, kur save įsivaizduoji po 10 metų“, nepadeda susidoroti su patiriamu spaudimu, – sako Goda. – Todėl iš tiesų, rinkis tai, ko nori, o jei įpusėjus studijoms suprasi, kad visgi ne taip pasirinkai, pereik kitur. Jei suprasi, kad tavo norimas gyvenimas visiškai nereikalauja studijų – pabaik jas dėl įdomumo arba tiesiog išeik. O jei visa tai suprasi tik su diplomu rankoje – irgi puiku: turi bakalaurą ir jau žinai, ko nori iš gyvenimo. Bet kuriuo atveju čia nėra kur pralaimėti ir nėra ką prarasti.“

Nuo medicinos iki inžinerijos: visos praeities pamokos vėliau praverčia

Dominyka Vidutytė baigusi Šilutės Vydūno gimnaziją po mokyklos įstojo į medicinos studijas. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodė puikus pasirinkimas – nors studijos buvo sunkios, bet labai įdomios. Vis dėlto vidinis balsaus nuolat primindavo, kad tai – ne jos tikrasis kelias.

„Visus tuos metus kirbėjo kirminukas, kad čia ne mano vieta ir kad neturiu pašaukimo būti gydytoja. Galiausiai po 5 metų mečiau studijas, trūko tik vienerių metų iki medicinos magistro diplomo. Nusprendžiau, kad geriau tuos metus praleisiu darydama tai, kuo mėgausiuosi ir kuo galėčiau didžiuotis“, – prisimena Dominyka.

Šis žingsnis nuvedė į visiškai naują sritį. Mergina įstojo į profesinio mokymo įstaigą, kur pasirinko automatinių sistemų mechatroniko specialybę. Jau po kelių mėnesių ji gavo darbą pagal naująją profesiją, kurioje sėkmingai dirba iki šiol.

„Buvo tikrai baisu: nauja pradžia, naujas miestas, nauji žmonės – o kur dar faktas, kad ši profesija vis dar dažnai laikoma „vyriška“. Bet žinote ką? Nė minutės dėl to nesigailėjau“, – šypsosi mergina. Noras tobulėti toliau paskatino žengti kitą žingsnį – šiemet Dominyka įstojo į Lietuvos inžinerijos kolegiją, kur gilina žinias elektronikos inžinerijos studijose.

Moksleiviams, kurie šiuo metu abejoja dėl savo pasirinkimo arba bijo suklysti, Dominyka pataria nebūti pernelyg griežtiems sau: „Kartais nepabandęs nesužinosi. O pabandęs galbūt ir nusivilsi, bet juk ties vienu nevykusiu sprendimu gyvenimas durų neuždaro. Nesakau, kad reikia bėgti vos pajutus pirmąjį nusivylimą – jis gali praeiti, ir vėliau džiaugsiesi likęs. Bet jeigu laikas bėga, o tu vis tiek jautiesi ne savo rogėse, galbūt ta vieta tikrai ne tau. Galiausiai visa patirtis ir įgūdžiai, kuriuos atsineši iš kiekvienų studijų – vykusių ar nelabai – kada nors būtinai pravers.“

Iš genetikos – į mechanikos inžineriją

Deimantė Barcevičiūtė, 2025 m. baigusi Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnaziją, prisipažįsta, kad pasiekti norimas studijas nebuvo paprasta ir po mokyklos savo tikrojo kelio atrasti iškart nepavyko. Gimnazijoje merginai patiko dauguma dalykų, todėl apsispręsti dėl vienos konkrečios ateities profesijos buvo itin sunku. Iš pradžių įstojusi į genetikos studijas, Deimantė greitai suprato, kad ši sritis ne jai, todėl po metų žengė drąsų žingsnį – perstojo į VILNIUS TECH mechanikos inžineriją.

„Ši patirtis man įrodė, kad daryti klaidas nėra taip blogai, kaip atrodo. Perstodama išlaikiau valstybės finansuojamą vietą ir geriau pažinau save. Manau, kad tikrai verta paklausyti savęs ir bandyti siekti savo svajonių“, – dalijasi Deimantė.

Moksleiviams, kurie šiuo metu abejoja dėl savo pasirinkimo arba bijo suklysti, ji pataria nevilkinti laiko ir ieškoti atsakymų aktyviai: „Siūlau neatidėlioti studijų programos pasirinkimo – važiuokite į studijų muges, kalbėkite su studentais. Taip lengviau bus suprasti, kas laukia studijose.“

Drąsa keisti kryptį: su verslo diplomu kišenėje – drąsus startas neurobiofizikoje

„Mano studijų pasirinkimo kelias buvo ir gana aiškus, ir kartu labai vingiuotas“, – pasakojimą pradeda Austė Šilkaitytė prieš dvejus metus baigusi ISM vadybos ir ekonomikos universitete verslumo ir inovacijų studijas, o šiais metais apsisprendė žengti drąsų žingsnį ir įstojo į Vilniaus universiteto neurobiofiziką. Mergina pabrėžia, kad pirminis pasirinkimas nebuvo klaida, o papildoma patirtis, ir drąsina moksleivius nebijoti ieškoti srities, kurioje mokytis teikia tikrą džiaugsmą.

Dar dešimtoje klasėje Austė dvejojo tarp dviejų visiškai skirtingų krypčių – medicinos ir verslo. Mokykloje jai itin gerai sekėsi biologija, tačiau po pamokų daug laiko leisdavo koordinuodama gimnazijos televiziją ir kurdama mokomąją mokinių bendrovę pagal „Lietuvos Junior Achievement“ programą. Tad pasirinkimas nebuvo paprastas: viena sritis jai labai gerai sekėsi, o kita – be galo domino. Galiausiai pasirinko verslo studijas ISM universitete. „Ir šiandien galiu tvirtai pasakyti – šio pasirinkimo nekeisčiau“, – apie pirmąsias studijas pasakoja Austė.

Tačiau ta „vidinė biologė“ niekada iki galo nenurimo. Studijuodama verslą ir vis daugiau susidurdama su startuoliais ir inovacijomis, mergina pradėjo galvoti: kiek daug dar būtų galima sukurti, jeigu verslo žinias pavyktų sujungti su mokslu? Nors verslo studijos patiko, tradicinė „verslo aura“ nebuvo visiškai jos sritis. Ją vis labiau traukė klausimas kaip veikia pats žmogus?

„Vis dažniau galvojau: o kas būtų, jei iš tiesų pabandyčiau? Jei įgyčiau stiprų gamtos mokslų pagrindą, o vėliau galėčiau jį sujungti su tuo, ką jau moku – verslu, startuoliais, komunikacija ir projektų kūrimu? Daug kas manęs klausė: „Ar tikrai reikia dar vienų studijų? Gal užtektų pasidomėti savarankiškai?“ Tačiau man pats mokymosi procesas yra labai malonus. Universitetas suteikia ne tik informaciją – tai bendruomenė, dėstytojai, disciplina, galimybė diskutuoti ir būti tarp bendraminčių. Vienas sau tokios aplinkos nesusikursi“, – atvirai kalba Austė.

Tiesa, sprendimas pradėti antrą bakalauro programą neatėjo iš karto – po pirmojo diplomo ji tam brendo beveik dvejus metus. Iš pradžių bandė stoti į kitas programas, nes manė, jog po bakalauro „teisingas“ kelias yra tik magistrantūra, o antras bakalauras reikštų žingsnį atgal. Viską pakeitė pokalbis su mentore, padėjęs suprasti, kad nėra ko prarasti – reikia tiesiog pabandyti.

Dabar Austė mato didelį privalumą, kad į šias studijas atėjo ne iškart po mokyklos: „Šiandien studijuoju visiškai kitaip. Daug tvirčiau žinau, kodėl čia esu ir ko noriu. Nebebijau klausinėti, bandyti, nežinoti. Į universitetą ateinu ne todėl, kad „reikia kažką studijuoti“, o todėl, kad nuoširdžiai noriu išmokti kuo daugiau. Po neurobiologijos paskaitų grįžtu spindinčiomis akimis ir dar su dešimčia naujų klausimų. Tad ar žinau, kokia yra mano svajonių profesija visam gyvenimui? Tikrai ne. Bet šiandien daug geriau pažįstu save ir labiau pasitikiu vidiniu jausmu, kuris sako, kuria kryptimi noriu eiti. ISM nekeisčiau į nieką – jis davė man labai daug ir, manau, buvo būtent tas etapas, kurio man reikėjo. O dabar atėjo laikas ne pradėti viską iš naujo, o prie turimos patirties pridėti dar vieną labai svarbią dalį – gamtos mokslus.“

Ši patirtis Austei padėjo suprasti, kad pasirinkimas nebūtinai turi būti visam gyvenimui. Žmogus keičiasi, todėl visiškai normalu, kad kartu keičiasi ir jo norai. Sunkiausia jai buvo ne pati pradžia, o apie sprendimą pasakyti kitiems – turint diplomą ir patirties, prisipažinti, jog vėl esi pirmakursė tarp fizikos ir chemijos vadovėlių, reikalavo drąsos.

Moksleiviams ji pataria nebijoti suklysti ir per ilgai neatidėlioti: „Kuo ilgiau lauki, tuo daugiau atsiranda priežasčių, kodėl dabar „ne laikas“. Jei mintis neduoda ramybės, verta tiesiog pabandyti. Blogiausia, kas nutiks – suprasi, kad tai ne tau, ir pasirinksi iš naujo.“

Renkantis studijas Austė siūlo paklausti savęs: su kokia tema man tirpsta laikas? Apie ką skaitant pamirštu žiūrėti į laikrodį? Verta ieškoti srities, kurioje nepabosta ieškoti „aha!“ momentų – tada mokymasis teikia tikrą džiaugsmą.

Nuotraukos iš pašnekovų asmeninio archyvo.