Į Lietuvos universitetus ir kolegijas aukščiausiais balais įstojusiems pirmakursiams skirtos Vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų stipendijos. Jos teikiamos už puikius akademinius pasiekimus. 350 eurų per mėnesį siekiančios stipendijos studentams skiriamos nuo studijų pradžios iki pabaigos. Jas kasmet gauna 20 naujų studentų.

Daugiausia stipendijų – po šešias – skirta Vilniaus universiteto ir Vilniaus kolegijos studentams. Po dvi stipendijas gavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto studentai. Po vieną stipendiją – Kauno technologijos universiteto, VILNIUS TECH, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto bei Šiaulių valstybinės kolegijos studentams.

Signatarų stipendijos gavėjai yra puikus ir įkvepiantis pavyzdys mokiniams, jog verta nuosekliai ir gerai mokytis – tai ne tik atveria galimybes ateityje, bet ir suteikia apčiuopiamą atlygį už sunkų darbą. Savo sėkmės istorijomis sutiko pasidalinti septyni Signatarų stipendininkai: Vilniaus universiteto (VU) studentai Matas Povilaitis ir Ridas Urbonavičius, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studentės Ieva Andriulionytė ir Ema Baužaitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentas Gvidas Šakinis bei Vilniaus kolegijos (VK) studentai Juozas Augustinavičius ir Salmija Jurgaitytė. Kalbinti pašnekovai pabrėžia, kad siekti aukštų akademinių rezultatų jiems padėjo ne tik asmeninės pastangos, bet motyvavo nuolatinis šeimos narių, artimųjų ir mokytojų palaikymas.

Dėkingas mokytojams už visokeriopą pagalbą

Į Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetą įstojęs Matas Povilaitis savo aukštus akademinius rezultatus ir pasirinkimą studijuoti matematiką sieja su tėvų skatinimu mokytis nuo mažų dienų. Ilgainiui ir pats atrado mokslo žavesį, o namų darbai ir įvairūs pasirengimai tapo netgi savotišku hobiu. Todėl neatsitiktinai Mato studijų kryptį lėmė ilgametis susidomėjimas matematika ir sėkmingas dalyvavimas olimpiadose, kas pridėjo ir papildomų balų, ir išugdė gebėjimą mąstyti bei savarankiškai suvokti informaciją.

„Matematika visus 12 metų išliko įdomiausia pamoka, kuriai niekada nereikėjo įdėti daug darbo – viskas ėjo gana natūraliai, visada greitai suprasdavau. Na, o kai viskas suprantama intuityviai, tai ir pačiam smagiau mokytis, nes nereikia sėdėti parų paras prie to paties uždavinio, teksto ar šaltinio. 11 klasėje pradėjau rimtai dalyvauti matematikos olimpiadose, kuriose labai gerai sekėsi. Taigi, atėjus studijų pasirinkimui, jau buvau apsisprendęs ir žinojau, kad noriu studijuoti tai, kas labai glaudžiai susiję su matematika“, – teigia Šiaulių Juliaus Janonio gimnaziją baigęs Matas.

Svarbiausia, ką reikia išmokti mokykloje, anot Mato, yra atsakomybė už save, nes universitete ir tolesniame gyvenime niekas nebeglobos: „Universitete dėstytojai tikisi, kad studentas yra pakankamai subrendęs savarankiškai įsisavinti informaciją. Daugeliui tai būna didelis šokas po mokyklos, kur mokytojai visapusiškai rūpinasi mokiniais. Išmokus būti atsakingam už save, yra daug paprasčiau mokytis ir tobulėti, tiek akademiškai, tiek ir už universiteto ribų. Man mokytojai paliko didelę ir gražią žymę mano gyvenime – parodė, koks turi būti geras žmogus, kuris visada pasirengęs padėti ir gelbėti. Iš mokyklos išsinešiau daug autoritetų, o mokytojams už visokeriopą pagalbą išliksiu dėkingas visą gyvenimą“, – gerų žodžių mokytojams negailėjo Matas.

Jis džiaugiasi, kad gauta stipendija sumažins stresą dėl darbo studijų metu ir galės skirti daugiau laiko mokslams. Šiuo metu jis su draugu kuria startuolinę mokomąją platformą, kuri anot Mato, gali tapti naudinga mokiniams, bandantiems tobulėti ir mokytis: „Tikime, jog šis startuolis gali tapti viena iš pagrindinių mokomųjų įmonių Lietuvoje!“, – optimizmu trykšta Matas Povilaitis.

Privertė save išlipti iš komforto zonos

Vilniaus universiteto Medicinos fakultete studijuojantis Ridas Urbonavičius baigė Kauno technologijos universiteto gimnaziją. Vaikinas atviras: siekti aukščiausių rezultatų jį skatino KTU gimnazijos bendruomenė – mokykloje sutikti mokytojai įžiebė aistrą ieškoti ir pažinti, o klasiokai, kurie tapo geriausiais draugais, savo tarpusavio palaikymu ir draugiška konkurencija motyvavo.

„Dar būdamas moksleiviu mėgau išbandyti daug įvairių veiklų, rinkausi tokią specialybę, kuri būtų daugialypė, nenuspėjama ir atspindėtų mano vertybes. Mintys sukosi apie sveikatos mokslus, bet kartu norėjau ir galimybės dirbti su jaunimu. Vieną dieną supratau, kad visus norus galėčiau išpildyti tapęs vaikų gydytoju – būtent todėl pasirinkau studijuoti mediciną“, – pasakoja Ridas, kuris, išvykęs studijuoti į sostinę susipažino su naujais, įkvepiančiais žmonėmis ir privertė save išlipti iš komforto zonos.

Mokykla, anot Rido, yra vieta, kur supranti ką studijuosi ir koks žmogus nori būti. Todėl labai svarbu ne tik mokytis ar skaityti vadovėlius, bet ir megzti draugystes, pažinti save, dalyvauti renginiuose, kurti savo unikalų požiūrį. Visos šios patirtys augina visuomenišką ir visapusišką jauną žmogų, kuris bus gabus ne tik mokykloje, bet ir gyvenime. Jis pats mokykloje buvo Mokinių tarybos prezidentas. „Ši patirtis išmokė būti lyderiu, prisiimti atsakomybę ir vertinti draugystes. Tokie gebėjimai stiprina asmenybę ir praverčia bet kuriame gyvenimo etape – net ir laikant egzaminus. Juk protingiausias yra visapusiškas žmogus, galintis ne tik spręsti lygtis, bet ir organizuoti iniciatyvas, analizuoti ne tik literatūros kūrinius, bet ir šiandieninę kultūrą“, – tvirtina būsimasis medikas.

Prisimindamas gimnazijos laikus, Ridas džiaugiasi, jog rizikavo, nenustojo ieškoti naujų galimybių, o vienintelį akademinį patarimą, kurį gali duoti abiturientams – mokytis ne gegužės mėnesį, bet visus metus. Egzaminams rengtis bus žymiai lengviau, jeigu visą medžiagą reikės tik kartoti, o ne mokytis pirmą kartą. Kita vertus, svarbu skirti laiko sau ir kartais atsiriboti nuo intensyvaus mokymosi, kad egzaminų stresas „nesuvalgytų“ motyvacijos. Dėl to labai svarbu turėti pomėgių, kurie leistų pailsėti nuo rutinos ir suteiktų naujų patirčių.

Po ilgų paieškų – veterinarijos studijos

Į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos fakultetą įstojusi Ieva Andriulionytė buvo maloniai nustebinta sužinojusi, kad gavo prestižinę stipendiją. Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnaziją baigusi Ieva sako, kad aukščiausi akademiniai rezultatai niekada nebuvo esminis tikslas, tačiau nenustoti stengtis padėjo aplinkiniai. Mokymosi motyvaciją didino atsidavę mokytojai, kurie buvo suinteresuoti padėti. Taip pat didelę įtaką turėjo draugai, su kuriais siekė panašių tikslų ir sukūrė puikią palaikymo sistemą – nuolat kalbėjosi apie balansą ir poilsį, pastūmėdavo vieni kitus į priekį.

Ieva pasakoja, kad intensyviau pradėjus domėtis studijomis, jų kokybe ir tolimesnėmis karjeros galimybėmis, teko permąstyti ankstesnius norus ir idėjas, o sulaukus egzaminų rezultatų ir supratus, jog į savo norimas sritis įstos be problemų, reikėjo labai aiškiai susidėlioti prioritetus. Nors visuomet mėgo biologiją, bėgant laikui suprato, kad nei mokslinis, nei pedagoginis darbas jos netenkintų. Po ilgų paieškų ją sužavėjo darbas su gyvūnais. Pasitarusi su artimaisiais, nusprendė savo jėgas išbandyti veterinarinėje medicinoje.

„Sėkmingai įstoti padėjo tai, jog visą mokymosi gimnazijoje laikotarpį labai gerai sutariau su mokytojais, jie padėjo ne tik kaip savo srities specialistai, bet ir kaip empatiški, šilti žmonės. Iš jų sulaukiau daug nuoširdžių patarimų apie streso valdymą, asmeninio gyvenimo ir mokslo balansą. Toks bendravimas labai palengvindavo net ir streso kupinas atsiskaitymų savaites, padėjo nuosekliai mokytis ir galų gale parodyti geriausius rezultatus“, – pasakoja Ieva.

Ji priduria, kad rengiantis egzaminams, daug dirbo su savimi, suprato, kad ne viskas priklauso nuo pačio žmogaus pastangų, itin susidomėjo filosofija. Siekiant savo vertės nematuoti vien pažymiais, ieškojo veiklų už mokyklos ribų. Taip atrado bėgimą – prieš egzaminus nubėgo 10 km distanciją. Sportas jai tapo laisvalaikiu ir poilsiu. Be to, mokykloje padėjo ir šokių pamokos. Nors mokymosi tempas paskutiniais mėnesiais stipriai padidėjo, sunkiausiais momentais palaikė draugai ir žinojimas, kad tai tik laikinas sudėtingas periodas.

Paklausus, ką Ieva patartų moksleiviams, kurie dar abejoja dėl savo ateities studijų, ji atsakė, kad abejonės niekada nedingsta iš žmogaus gyvenimo, labai retai pavyks priimti sprendimus, kurie bus 100 proc. teisingi, todėl reikia eiti, bandyti ir daryti: „Geriau gailėtis pabandžius, negu gailėtis praleidus progą. Visada galima perstoti, pabandyti iš naujo, pasaulis kupinas galimybių tiems, kurie jų ieško. O geriausi rezultatai egzaminuose neturės jokios vertės, jeigu pats nebūsi jais patenkintas.“

Svarbu išmokti planuoti savo laiką

Lietuvos sveikatos mokslų universitete taip pat veterinarinę mediciną studijuojanti Ema Baužaitė sako, kad gauta stipendija jai tapo didelė staigmena ir džiaugiasi, kad sunkus darbas buvo atlygintas. Ema pasakoja, kad nuo mažens visada buvo smalsi, o tai skatino ir jos draugų ratas, kurie mėgo skaityti bei spręsti galvosūkius, jų dėka pamilo ir gamtos mokslus. Didelę įtaką padarė ir įkvepiantis mokytojų pavyzdys: „Kai mokytojas myli savo darbą, jam tereikia kalbėti savo mylima tema – ir mokiniai dažnai įsimena informaciją be jokių didelių pastangų.“

Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnaziją baigusi Ema sako, kad dėl studijų krypties ji nesiblaškė: visą gyvenimą augo tarp gyvūnų – taip ir gimė jos meilė keturkojams ir noras jiems padėti. Įstoti į savo svajonių studijų programą jai labiausiai padėjo aiški vizija ir efektyvus laiko planavimas. „Man buvo svarbu mokslai, kas ir šiandien išliko prioritetu, tačiau dėl to man nereikėjo atsisakyti nei sporto, nei laisvalaikio. Jei nori, gali spėti viską“, – įsitikinusi Ema, kuri sportavo lengvosios atletikos disko metimo rungtį ir Lietuvoje ne kartą tapo šios rungties prizininke.

Mergina pabrėžia, kad moksleiviams yra svarbu išsigryninti prioritetus ir nespausti savęs būti tobuliems pirmūnams. Svarbiausia – ne pažymiai, o tai, ką išmoksti iš klaidų, ir kaip tobulini savo unikalius talentus. „Mokykla yra puiki terpė socializacijai, todėl svarbu išmokti bendrauti ne tik su savo amžiaus žmonėmis, bet ir mokytojais, jaunesniais bei vyresniais mokiniais. Mokykloje pasisemiame ne tik akademinių žinių, bet ir socialinių – juk čia praleidžiame dvylika metų. Todėl svarbu bendrauti, dalintis žiniomis su kitais, išmokti gerbti vienas kitą, net jei kartais nesutinkame su kito nuomone“, – mintimis dalijasi Ema.

Mergina labai džiaugiasi studijuodama tai, apie ką ilgai svajojo. Nors studijos nėra lengvos, bet įdomios ir kiekvieną dieną leidžiančios sužinoti vis kažką naujo: „Universitete sutinki žmones, kurie yra tavo bendraminčiai, dažnai tokie pat motyvuoti kaip tu, kas ir skatina nepasiduoti, siekti užsibrėžtų tikslų. Universitete bendraujant su grupiokais matai, jog visi esame „vienoje valtyje“, tai ir tuos sunkumus yra daug lengviau išspręsti.“

Iš asmeninės patirties Ema pabrėžia, kaip svarbu nugalėti baimę ir veikti – net ir sulaukus neigiamo atsakymo. Ji prisimena, kaip nepabijojo pakalbinti veterinarijos gydytojos dėl savanorystės, kas galiausiai padėjo jai apsispręsti dėl profesinio kelio. Svarbiausia gyvenimo pamoka – visada eiti ir daryti, nes nežinai, kur tai nuves, o patirtis yra itin vertinga.

Meilė muzikai ir atsidavę mokytojai lėmė pasirinkimą

Vytauto Didžiojo universitete muzikos pedagogiką studijuojantis Gvidas Šakinis nuo vaikystės žinojo, jog norės gyvenime siekti daugiau, žinodamas, kad mokslas atveria kelius. Jam paskirta stipendija paskatino ištarti „AČIŪ!“ mokytojams už teisingą kelią ir sau už pasiektus rezultatus: „Žinojau, kad, jei mokysiuosi ir stengsiuosi, galėsiu siekti tolimesnių tikslų“, – sako Mažeikių Gabijos gimnaziją baigęs Gvidas.

Nuo pat pirmos klasės mokytojo profesija Gvidui atrodė garbinga ir svarbi, o meilė muzikai lėmė pasirinkimą tapti muzikos pedagogu: „Labai džiaugiuosi, jog mane visus dvylika mokyklos metų lydėjo TIKRI mokytojai, kurie buvo atsidavę savo darbui, siekė užauginti didžius žmones ir išleisti juos į pasaulį. Būtent jie mane skatino siekti geriausių rezultatų ir stengtis dėl savo ateities.“

Gvidas prisimena, kad tas gyvenimo laikotarpis, kai reikėjo rengtis egzaminams, nebuvo lengvas. Aktyvi veikla atimdavo daug laiko ir viską spėti buvo sunku, tačiau pasiekti aukštų rezultatų padėjo viena taisyklė – dirbti visiškai atsidavus pamokų metu ir atsispirti išmaniųjų technologijų blaškančiam poveikiui. Būtent įdėtas darbas pamokose buvo raktas į sėkmę.

„Kiekvienas turi sritį, kurioje jaučiasi komfortiškai ir mėgaujasi tuo. Kai esi tik aštuoniolikos metų, atrasti savo kelią tikrai nėra lengva, nes gyvenime vyksta tiek daug pokyčių. Man atrasti savo kelią padėjo įvairiapusis domėjimasis ir savarankiškas įvairių sričių tyrinėjimas, – sako studentas, akcentuodamas, kad studijos universitete skiriasi nuo mokyklos griežtos tvarkos. – Pagrindinis skirtumas: mokykla moko, o universitete esi atsakingas už save, pats turi norėti ateiti ir semtis žinių iš dėstytojų.“

Sporto išugdytas charakteris – visada būti geriausiu

„Siekti pačių aukščiausių rezultatų labiausiai mane skatino mokytojai ir sporto išugdytas charakteris, kuris visada verčia stengtis būti geriausiu. Gavęs stipendiją buvau labai laimingas ir supratau, kad įdėtas sunkus darbas besimokant laisvu po treniruočių metu, atsipirko su kaupu“, – sako Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakultete agroverslo technologijų studijų programą pasirinkęs Juozas Augustinavičius, kuris aktyviai užsiima biatlonu.

Juozas pasirinko šią studijų programą, nes po sportinės karjeros savo ateitį nori sieti su žemės ūkiu, mat ir jo tėtis yra ūkininkas: „Bus smagu padėti ūkyje su savo įgytomis naujomis žiniomis. Kolegija man suteikė lanksčias sąlygas, kad net ir profesionaliai sportuodamas, galėčiau įgyti kokybišką išsilavinimą“, – sako Anykščių Jono Biliūno gimnaziją baigęs Juozas.

Prieš egzaminus jis su draugu visada spręsdavo pavyzdines užduotis, dažniausiai daug kas buvo daroma juoko forma, tai ir didelio streso nebuvo. O egzamino dieną, jei ir pradėdavo abejoti savo jėgomis, save nuramindavo, lyg tai būtų eilinės varžybos, kuriose turi dirbti geriausiai, kaip esi išmokęs. Moksleiviams, kurie vis dar abejoja dėl savo ateities studijų ar jaučia didelį spaudimą, jis pataria atsipalaiduoti, mėgautis geriausiomis akimirkomis mokykloje ir nesijaudinti, jei dar nesugalvojo kokias studijas rinktis. Ir, žinoma, nebijoti klysti, nes klysta tik tie, kurie bando.

Apibendrindamas Juozas sako, kad mokykloje svarbu įvertinti mokytojų pastangas ir prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Studijos nuo mokyklos skiriasi tuo, kad dėstomi dalykai yra labiau susiję, o sėkmė labai priklauso nuo paties studento požiūrio ir pastangų. Gautą stipendiją studentas taupys ateičiai ir neabejoja, kad tai bus papildoma motyvacija siekti aukštų rezultatų.

Aiškus tikslas atnešė sėkmę

„Visada buvau labiau „meno žmogumi“ nei akademinių pasiekimų siekėja. Dvyliktoje klasėje daugiausia dėmesio skyriau tiems dalykams, kurie buvo reikalingi mano specialybės konkursiniam balui. Būtent aiškumas, ką noriu studijuoti, mane motyvavo stengtis ir siekti kuo aukštesnių rezultatų. Žinoma, didelis prioritetas buvo gauti finansuojamą studijų vietą“, – pasakoja Salmija Jurgaitytė Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultete pasirinkusi šokio pedagogikos studijų programą.

Šokio studijas pasirinkusi Salmija mano, kad švietimo sistema pastaruoju metu kelia didelį stresą mokiniams, akcentuodama tik akademinius rezultatus, o aukšta matematikos kartelė neleidžia siekti norimų studijų. Svarbu, kad mokykla pradėtų labiau vertinti emocinę savijautą, savirealizaciją ir savivertės išsaugojimą: „Moksleiviams patarčiau nestresuoti ir prioritetą teikti emocinei savijautai, nes viskas susiklosto natūraliai. Svarbiausia – didelis noras ir aiškus tikslas, o nežinantiems krypties siūlyčiau siekti kuo geresnių akademinių rezultatų, kad vėliau jie netaptų kliūtimi.“

Puikiai apie studijas atsiliepianti studentė sako, kad akademinėje aplinkoje nejaučia jokio streso ar spaudimo, kurį patirdavo mokykloje: „Nors krūvis nėra mažas, kai mokaisi tai, kas patinka, nuovargio beveik nesijaučia“.