Stojantiesiems 2025 m.
Viskas, ką reikia žinoti stojant į pasirinktas studijų programas
Konkursinio balo skaičiuoklė
Įvertinkite savo galimybes įstoti į pasirinktą aukštojo mokslo studijų programą
Pagalba stojančiajam
Neradote atsakymų į dominančius klausimus? Reikia daugiau informacijos?
Naujienos ir pranešimai
Pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų naujienos
Reikalavimai stojantiesiems
Jeigu vidurinį išsilavinimą įgysiu 2025 m. ir dalyvausiu bendrajame priėmime, kokius egzaminus turiu išlaikyti, norėdamas pretenduoti į aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietas?
Vidurinį išsilavinimą 2025 m. įgijusiems asmenims nuo sausio 1 d. įsigaliojo naujos Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio nuostatos: į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir išlaikę ne mažiau kaip tris (stojantieji į menų studijų krypčių grupės studijas ir baigę trumposios pakopos studijas – ne mažiau kaip du) valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (stojantiesiems į menų studijų krypčių grupės studijas jo išlaikyti nebūtina) ir stojančiojo pasirinktą egzaminą (baigusiems trumposios pakopos studijas pasirinkti egzamino nebūtina), kurių:
1) įvertinimų aritmetinis vidurkis, suapvalintas iki sveikojo skaičiaus, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygsta brandos egzaminų programose nustatytam pagrindiniam mokymosi pasiekimų lygiui, kuris 2025 m. abiturientams prasideda nuo 50 balų pagal naują įvertinimų skalę 40–100, jeigu stojama į universitetines studijas;
2) įvertinimų aritmetinis vidurkis, suapvalintas iki sveikojo skaičiaus, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygsta brandos egzaminų programose nustatytam patenkinamam mokymosi pasiekimų lygiui, kuris 2025 m. abiturientams prasideda nuo 41 balo pagal naują įvertinimų skalę 40–100, jeigu stojama į kolegines studijas.
Jeigu dalyvausiu 2025 m. bendrajame priėmime, ar man privalomas užsienio kalbos brandos egzamino įvertinimas?
Stojantieji, 2015–2018 m. Lietuvoje įgiję vidurinį išsilavinimą ir pretenduojantys į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas, turi būti išlaikę užsienio kalbos (anglų, vokiečių ar prancūzų) egzaminą ne žemesniu nei B1 lygiu. Tinka tiek valstybinio brandos egzamino, tiek tarptautinio užsienio kalbos egzamino įvertinimas.
Vidurinį išsilavinimą Lietuvoje įgijusiems pradedant iki 2014 m. ir nuo 2019 m. užsienio kalbos egzaminą laikyti neprivaloma, bet jo įvertinimas gali būti naudingas stojančiajam apskaičiuojant jo konkursinį balą.
Nuo 2025 m. matematikos bei lietuvių kalbos ir literatūros valstybiniai brandos egzaminai organizuojami pagal vidurinio ugdymo bendrojo kurso (B) bendrąją programą ir pagal vidurinio ugdymo išplėstinio kurso (A) bendrąją programą. Kokio kurso brandos egzaminą man laikyti, norint pretenduoti į universitetines ir / ar kolegines studijų programas?
Skaičiuojant atitiktį minimaliems reikalavimams vienoda verte galios tiek bendrojo (B), tiek išplėstinio (A) kurso lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos valstybinių brandos egzaminų rezultatai.
Skaičiuojant konkursinį balą didesnę vertę turės išplėstinio (A) kurso valstybinių brandos egzaminų rezultatai. A kurso vertės koeficientas 1,1, B kurso – 0,7
Ar privaloma laikyti matematikos brandos egzaminą, jei vidurinį išsilavinimą įgysiu 2025 m.?
Taip, privaloma pretenduojantiems į visų studijų krypčių grupių (išskyrus menų) universitetinių ir koleginių studijų programų valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas.
Esu atleistas nuo brandos egzaminų, ar galiu dalyvauti šių metų bendrajame priėmime?
Atleistiems nuo brandos egzaminų dėl ligos arba turintiems įgytų ar įgimtų sutrikimų ir pretenduojantiems į pirmosios pakopos arba vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas, minimalus rodiklis yra vidurinį išsilavinimą liudijantis dokumentas. Konkursinis balas bus apskaičiuotas pagal atestato priede įrašytus dalykų metinius pažymius.
Jeigu vidurinį išsilavinimą įgijau 2024 m. ir dalyvausiu 2025 m. bendrajame priėmime, kokius egzaminus turiu būti išlaikęs norėdamas pretenduoti į aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietas?
2024 m. įgijusiems vidurinį išsilavinimą, į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir išlaikę ne mažiau kaip tris (stojantieji į menų studijų krypčių grupės studijas ir baigę trumposios pakopos studijas – ne mažiau kaip du) valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (stojantiesiems į menų studijų krypčių grupės studijas jo išlaikyti nebūtina) ir stojančiojo pasirinktą egzaminą (baigusiems trumposios pakopos studijas pasirinkti egzamino nebūtina), kurių:
1) įvertinimų aritmetinis vidurkis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygsta brandos egzaminų programose nustatytam pagrindiniam mokymosi pasiekimų lygiui, kuris 2024 m. abiturientams prasideda nuo 36 balų pagal įvertinimų skalę 16–100, jeigu stojama į universitetines studijas;
2) įvertinimų aritmetinis vidurkis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygsta brandos egzaminų programose nustatytam patenkinamam mokymosi pasiekimų lygiui, kuris 2024 m. abiturientams prasideda nuo 16 balų pagal įvertinimų skalę 16–100, jeigu stojama į kolegines studijas.
Ar man privaloma laikyti lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą, jei planuoju rinktis universitetines studijų programas?
Stojantieji, 2015–2023 metais Lietuvoje įgiję vidurinį išsilavinimą ir pretenduojantys į visų studijų krypčių grupių universitetinių studijų programų valstybės finansuojamas studijų vietas, turi būti išlaikę lietuvių kalbos valstybinį brandos egzaminą.
Stojantieji, nuo 2024 m. Lietuvoje įgiję vidurinį išsilavinimą ir pretenduojantys į visų studijų krypčių grupių universitetinių ir koleginių studijų programų valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas, turi būti išlaikę lietuvių kalbos valstybinį brandos egzaminą.
Stojantiesiems, įgijusiems vidurinį išsilavinimą Lietuvoje iki 2014 metų įskaitytinai, minimalus rodiklis yra vidurinį išsilavinimą liudijantis dokumentas.
Konkursinio balo skaičiavimas
Kaip skaičiuojant konkursinį balą įskaičiuojami nuo 2025 m. laikomų lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos A ir B kurso valstybinių brandos egzaminų įvertinimai?
Asmenų, vidurinį išsilavinimą įgijusių pradedant 2025 metais, valstybinių brandos egzaminų įvertinimai perskaičiuojami į konkursinio balo skaičiavimo skalę 4,0–10,0 pagal formulę:
Y4,0–10,0 = XVBE (40–100) x 0,1,
čia XVBE (40–100) yra VBE įvertinimas 40–100 balų skalėje, Y4,0–10,0 – VBE įvertinimas 4,0–10,0 skalėje.
Skaičiuojant lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos B kursu laikyto valstybinio brandos egzamino konkursinį balą, įvertinimas dauginamas iš 0,7 koeficiento. Šių valstybinių brandos egzaminų A kurso įvertinimas dauginamas iš 1,1 koeficiento.
Priklausomai nuo to, į kokios studijų krypčių grupės studijų programą stojama, perskaičiuoti minėtų dalykų egzaminų įvertinimai dar dauginami iš tos grupės konkursinio balo svertinių koeficientų, kurie gali būti 0,4, 0,2 ar kiti.
Vidurinį išsilavinimą įgijau 2024 m., bet nepasiekiau nustatyto privalomųjų trijų valstybinių brandos egzaminų aritmetinio vidurkio 36 į universitetines studijas ir šiemet planuoju perlaikyti matematikos valstybinį brandos egzaminą. Kaip man bus skaičiuojamas trijų privalomųjų valstybinių brandos egzaminų aritmetinis vidurkis?
2025 m. perlaikyto valstybinio brandos egzamino įvertinimas bus perskaičiuojamas į 2024 m. vertinimo skalę pritaikius šią formulę:
Y16–100 = 16 + (XVBE (40–100) – 40) x 1,4,
čia XVBE (40–100) yra VBE įvertinimas 40–100 balų skalėje, Y16–100 – VBE įvertinimas 16–100 balų skalėje.
Atlikus šį perskaičiavimą, trijų valstybinių brandos egzaminų aritmetinis vidurkis turi būti ne mažesnis kaip 36 stojant į universitetines studijas.
Kodėl apskaičiuotas konkursinis balas prie kai kurių studijų programų yra skirtingas valstybės finansuojamai (vf) vietai ir valstybės nefinansuojamai (vnf) vietai?
Konkursinis balas skiriasi tada, kai aukštoji mokykla mokamoms (vnf) vietoms nustato kitokią konkursinio balo sandarą negu švietimo, mokslo ir sporto ministras patvirtino valstybės finansuojamoms (vf) vietoms. Aukštoji mokykla vnf vietoms taip pat gali pridėti papildomų balų už tam tikrus pasiekimus. Informaciją apie juos galite rasti aukštųjų mokyklų priėmimo taisyklėse.
Skaičiuojant konkursinį balą yra nurodyta, kad antrojo ir trečiojo dalyko gali būti imami tiek metiniai dalykų pažymiai, tiek brandos egzaminų įvertinimai. Tačiau, jeigu to dalyko metinis pažymys yra geresnis už brandos egzamino įvertinimą, ar galima imti metinį pažymį?
Visada imamas Jums palankiausias variantas. Antrojo ir / ar trečiojo dalyko metiniai pažymiai imami tik tų dalykų, kurių einamaisiais metais organizuojami valstybiniai brandos egzaminai.
Už kokius pasiekimus pridedami papildomi balai stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas?
Papildomi balai, stojant į valstybės finansuojamas vietas, skiriami pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą Konkursinės eilės sudarymo tvarkos aprašą:
Papildomus pasiekimus, už kuriuos yra skiriami papildomi balai, reikia nurodyti BPIS.
Papildomi balai į mokamas studijų vietas yra pridedami pagal aukštųjų mokyklų nustatytas taisykles. Juos galite rasti aukštųjų mokyklų priėmimo taisyklėse.
Nurodyta, kad konkursinis balas skaičiuojamas iš keturių brandos egzaminų įvertinimų arba dalykų metinių pažymių. Kaip bus skaičiuojamas konkursinis balas, jei išlaikiau penkis brandos egzaminus? Ar galima nurodyti, kokius pažymius imti skaičiuojant balą?
Nieko nereikia papildomai nurodyti. Pirmojo (pagrindinio) dalyko ir lietuvių kalbos ir literatūros bus imami brandos egzaminų įvertinimai, kitus du nesikartojančius dalykus atrinks informacinė sistema, parinkdama palankiausius stojančiajam įvertinimus. Jei stosite į menų studijų programas, balą sudarys tik stojamojo egzamino įvertinimas.
Laikiau tarptautinį užsienio kalbos egzaminą ir valstybinį užsienio kalbos brandos egzaminą, kuris įvertinimas bus įskaičiuojamas į konkursinį balą?
Į konkursinį balą įskaičiuojamas palankiausias įvertinimas. Tarptautinio užsienio kalbos egzamino įvertinimas įskaičiuojamas į konkursinį balą, jei turite galiojantį sertifikatą.
Kaip galėčiau sužinoti savo konkursinį balą į pasirinktą studijų programą?
Konkursinį balą galite apskaičiuoti pasinaudoję LAMA BPO tinklalapyje prieinama konkursinio balo skaičiuokle.
Kai Jūsų brandos atestato duomenys jau bus įkelti į informacinę sistemą, balo reikšmę matysite savo paskyros suvestinės skiltyje.
Ar brandos atestato vidurkis turi įtakos stojant?
Neturi. Konkursinis balas yra skaičiuojamas iš reikalingų tai studijų programai mokomųjų dalykų brandos egzaminų įvertinimų ar dalykų metinių pažymių.
Noriu stoti į sporto studijas, kokius dokumentus man reikia pateikti norint įrodyti mano sporto pasiekimus? Kokie laimėjimai yra įskaitomi?
Stojant į sporto studijas turite pateikti sporto šakos federacijos pažymą su aukščiausiu sporto pasiekimu ir tų varžybų protokolu. Federacijos pažymoje turi būti nurodyta, kad dalyvavote čempionate ar varžybose, kurią vietą laimėjote (ar buvote varžybų dalyvis) ir kokioje grupėje pasiektas pasiekimas (suaugusiųjų, jaunimo ar jaunių).
Vertinami pasiekimai Lietuvos čempionatuose ir tarptautinėse varžybose – pasaulio, Europos čempionatuose arba pirmenybėse, olimpinėse žaidynėse, olimpinėse jaunimo žaidynėse, Europos jaunimo festivaliuose, parolimpinėse, kurčiųjų žaidynėse, neįgaliųjų pasaulio ir Europos čempionatuose, specialiosios olimpiados žaidynėse.
Daugiau informacijos rasite čia: (žr. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/eaddc6f0b32d11e3ad2eed5a4e1b7108/asr).
Baigsiu tarptautinio bakalaureato diplomo programą, kokius dokumentus turiu pateikti stojimui ir kaip bus nustatomi dalykų atitikmenys?
Dėl Tarptautinio bakalaureato diplomo pripažinimo reikia kreiptis į SKVC (žr. https://skvc.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/kvalifikaciju-pripazinimas/kreiptis-del-pripazinimo/teikiami-dokumentai/). Dėl šio diplomo dalykų atitikmenų nustatymo bei pažymių pervedimo kreiptis į SKVC nereikia, nes Tarptautinio bakalaureato programos atitikmenys patvirtinti ŠMSM įsakymu (žr. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/a01ff6e01f0d11ef8b14c5bcce136045).
Priėmimo metu BPIS „Kiti pasiekimai” skiltyje „Baigti kursai, mokyklos ir kt.“ turite pasirinkti kriterijų „Baigiau tarptautinio bakalaureato diplomo programą“ ir tada skiltyje „Vidurinis išsilavinimas“ – „Atestatas ir pažymos“ turite pridėti skenuotą ar fotografuotą taptautinio bakalaureato diplomo kopiją su įvertinimais (šiemet baigusiems mokyklos išduotą Summary results įvertinimų pažymą su antspaudu ir parašu) ir SKVC pažymą dėl diplomo pripažinimo.
Antroji konkursinė eilė
Nuo 2024 m. atsirado antroji konkursinė eilė stojantiesiems į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose. Kurie stojantieji gali patekti į antrąją konkursinę eilę?
Antroji konkursinė eilė skirta aukštojo mokslo prieinamumui didinti sudarant kuo geresnes sąlygas visiems jaunuoliams, kurie yra pasirengę studijoms, ateiti į aukštąsias mokyklas, nepriklausomai nuo jų socialinės aplinkos.
Antrajai konkursinei eilei švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu skiriama apie 10 proc. valstybės finansuojamų studijų vietų. Į antrąją konkursinę eilę patenka stojantieji, tenkinantys visiems stojantiesiems aukštosios mokyklos nustatytus slenkstinius reikalavimus ir atitinkantys bent vieną iš šių sąlygų:
- – yra baigę trumposios pakopos studijas;
- – turi ne trumpesnę kaip 24 mėnesių praktinės veiklos patirtį ir stoja į universitetines pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas ir pirmosios pakopos kolegines studijas;
- – yra vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo, turintis teisę gauti arba gaunantis socialinę pašalpą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą;
- – turi nustatytą 45 procentų ar mažesnį dalyvumo lygį arba sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygį;
- – yra ne vyresnis kaip 25 metų ir jam iki pilnametystės įstatymų nustatyta tvarka buvo nustatyta globa (rūpyba) arba jo abu tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų) yra mirę.
Kokie reikalavimai taikomi pretenduojantiesiems į antrąją konkursinę eilę?
- – 2024 m. įgijusiems vidurinį išsilavinimą, į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir išlaikę ne mažiau kaip tris (stojantieji į menų studijų krypčių grupės studijas ir baigę trumposios pakopos studijas – ne mažiau kaip du) valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (stojantiesiems į menų studijų krypčių grupės studijas jo išlaikyti nebūtina) ir stojančiojo pasirinktą egzaminą (baigusiems trumposios pakopos studijas pasirinkti egzamino nebūtina), kurių:
1) įvertinimų aritmetinis vidurkis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygsta brandos egzaminų programose nustatytam pagrindiniam mokymosi pasiekimų lygiui, jeigu stojama į universitetines studijas;
2) įvertinimų aritmetinis vidurkis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygsta brandos egzaminų programose nustatytam patenkinamam mokymosi pasiekimų lygiui, jeigu stojama į kolegines studijas.
- – pasiektas aukštosios mokyklos nustatytas mažiausias konkursinis balas.
Anksčiau baigusiems bendrojo ugdymo mokyklas galioja jų mokyklos baigimo metams nustatyti minimalieji reikalavimai.
Būtina atitikti vieną iš šių kriterijų:
- – gaunama socialinė pašalpa;
- – našlaitis, globotinis (yra ne vyresnis kaip 25 metų ir jam iki pilnametystės įstatymų nustatyta tvarka buvo nustatyta globa (rūpyba) arba jo abu tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų) yra mirę;
- – 45 proc. ar mažesnis dalyvumo lygis arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis;
- – baigtos trumposios pakopos studijos arba įgyta praktinės veiklos patirtis.
Kas įskaitoma į praktinės veiklos patirtį?
Pretenduojantiems į antrąją konkursinę eilę būtina 24 mėn. praktinės veiklos patirtis. Ją apskaičiuojant darbas pagal darbo sutartį arba savanoriška veikla pagal savanoriškos veiklos sutartį nustatoma iš pastarųjų 3 metų. Tos pačios praktinės veiklos patirties laikotarpiai gali būti sumuojami. Nuolatinei privalomajai pradinei karo tarnybai, atliktai profesinei karo tarnybai ir savanoriškai nenuolatinei karo tarnybai netaikomas 3 metų laikotarpis, o sumuojamos to laikotarpio, kai stojantysis atliko karo tarnybą (ar jam buvo įskaityta nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba), dienos.
Kaip pateikti prašymą BPIS?
Visi stojantieji, taip pat ir pretenduojantieji į antrąją konkursinę eilę, prašymus galės teikti nuo birželio 1 d., užsiregistravę Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje (BPIS).
Teikiant prašymą, reikės nurodyti, kad asmuo turi teisę pretenduoti į antrąją konkursinę eilę, t. y. atitinka bent vieną iš antrosios konkursinės eilės kriterijų. Duomenys pagal šiuos kriterijus bus gaunami iš Švietimo valdymo informacinės sistemos. Jei tokių duomenų nepakaks, tuomet stojančiojo bus paprašyta tai įrodančių dokumentų skenuotas kopijas įkelti į BPIS.
Jei negausiu valstybės finansuojamos studijų vietos antrojoje konkursinėje eilėje, ar galėsiu dalyvauti konkurse į pirmosios konkursinės eilės valstybės finansuojamas studijų vietas?
Taip, visi užsiregistravusieji BPIS ir pateikusieji prašymą dalyvaus bendrame konkurse. Konkursas vyks taip, kad turintysis socialinės dimensijos požymį pirmiausia konkuruos antrojoje konkursinėje eilėje, o jei joje jis negali gauti kvietimo į valstybės finansuojamą studijų vietą (pavyzdžiui, dėl mažesnio balo ir atitinkamai žemesnės vietos konkursinėje eilėje), tuomet jis automatiškai pateks į pirmosios konkursinės eilės konkursą. Skaičiavimų metu bus nustatyta, ar asmuo gaus kvietimą pagal antrąją konkursinę eilę, ar pagal pirmąją.
Ar turėsiu pildyti atskirą prašymą į pirmąją konkursinę eilę, jei negausiu pakvietimo studijuoti pagal antrąją eilę?
Ne, nieko papildomai pildyti nereikės. Konkurse dalyvaus visi stojantieji, užsiregistravę bendrojo priėmimo sistemoje ir pateikę savo pageidavimus. Pagal kurią eilę gausite kvietimą baigiantis pagrindiniam priėmimui, bus nustatyta konkursų skaičiavimo metu.
Prašymų pildymas ir dokumentų pateikimas
Registraciją BPIS atlikau ankstesniais metais, ar stojant šiais metais galioja tie patys prisijungimo duomenys?
Ne, kiekvienais metais registruotis reikia iš naujo.
Ką daryti, jeigu praradau BPIS prisijungimo duomenis?
Pamiršus savo prisijungimo duomenis, reikia spustelėti čia.
Jeigu vidurinę mokyklą baigiau 2010 m. ir vėliau perlaikiau brandos egzaminą, ar man reikia pažymos kopiją apie laikytą arba perlaikytą egzaminą pridėti BPIS?
Ne. Brandos egzaminus laikiusiųjų arba perlaikiusiųjų 2010 ir vėlesniais metais duomenys į BPIS įkeliami tiesiai iš Mokinių registro. Rekomenduojama pasitikrinti, ar įkelti duomenys atitinka brandos atestato įrašus.
Jeigu mokyklą baigiau ne Lietuvoje, ar galiu registruotis BPIS?
Taip, užsiregistravus BPIS, iki bendrojo priėmimo prašymų teikimo termino pabaigos reikia pridėti Studijų kokybės vertinimo centro išduotų dokumentų, patvirtinančių ne Lietuvoje įgytą išsilavinimą, pažymos dėl dalykų atitikmenų nustatymo ir pažymių pervedimo kopijas.
Jeigu mokyklą baigiau 2010 m. arba vėliau, ar man reikia savo išsilavinimo dokumentų kopijas pridėti BPIS?
Lietuvoje baigusiųjų mokyklą 2010 ir vėlesniais metais (išskyrus baigusius tarptautinio bakalaureato diplomo programą), brandos atestatų duomenys automatiškai įkeliami į BPIS iš Mokinių registro, brandos atestato kopijos pateikti nereikia. Rekomenduojama pasitikrinti, ar įkelti duomenys atitinka brandos atestato įrašus.
Kokių dokumentų kopijas reikia pridėti prie savo prašymo BPIS, jei vidurinį išsilavinimą Lietuvoje įgijau anksčiau negu 2010 metais?
Įgijusiems vidurinį išsilavinimą Lietuvoje anksčiau negu 2010 metais, BPIS reikia pridėti šių dokumentų el. kopijas:
- – brandos atestato ir jo priedo (-ų) arba kitų vidurinį išsilavinimą liudijančių dokumentų;
- – pažymų apie perlaikytus arba papildomai laikytus brandos egzaminus, pažymos apie metinius dalykų pažymius (jeigu jie reikalingi konkursiniam balui apskaičiuoti ir yra perlaikyti ar papildomai išlaikyti anksčiau nei 2010 m.);
- – dokumento, patvirtinančio pavardės keitimą, jeigu ne visi pateikiami dokumentai yra ta pačia pavarde.
Jeigu mokyklą baigiau iki 2010 m., kaip galiu registruoti prašymą ir kaip pateikti brandos atestato rezultatus?
Jeigu mokyklą baigėte iki 2010 m., Jums reikia registruotis internetu BPIS, iki bendrojo priėmimo prašymų teikimo pabaigos savo brandos atestato kopiją pridėti skiltyje “Atestatas ir pažymos”.
Vidurinį išsilavinimą įgijau 2009 m., pridėjau brandos atestato kopiją į skiltį ,,Atestatas ir pažymos”, kada matysiu brandos atestato įvertinimus ,,Suvestinėje”?
Kai tik LAMA BPO darbuotojas įves Jūsų įvertinimus į BPIS, gausite el. laišką, kad duomenys įvesti. Pasitikrinkite, ar įvesta teisingai.
Kiek mažiausia ir daugiausia pageidavimų galėsiu pridėti į prašymą pagrindinio priėmimo metu?
Pagrindinio priėmimo metu į prašymą galima pridėti nuo vieno iki devynių pageidavimų.
Kiek kvietimų galiu gauti?
Vieną, pagal vieną iš Jūsų pageidavimų, kuriam pakaks Jūsų konkursinio balo.
Kokių dokumentų kopijas galima pridėti BPIS pildant prašymą?
- – Brandos atestato ir jo priedo (-ų) arba kitų vidurinį išsilavinimą liudijančių dokumentų (originalus), įgijusiems vidurinį išsilavinimą 2009 m. ir anksčiau;
- – Vilniaus universiteto pažymą apie lietuvių kalbos įskaitos išlaikymą (jei studijuos lietuvių kalba ir dokumentais negali įrodyti lietuvių kalbos mokėjimo);
- – lietuvio kilmę patvirtinantį dokumentą, jei asmuo yra užsienio lietuvis; dokumentas ir jo oficialus vertimas turi būti pateiktas lietuvių, anglų, vokiečių arba prancūzų kalba;
- – kompetentingos užsienio valstybės institucijos (mokyklos, savivaldybės, ambasados ir pan.) išduotą dokumentą ir jo oficialų vertimą (lietuvių, anglų, vokiečių arba prancūzų kalba), patvirtinantį, kad asmuo trejus metus gyveno užsienio valstybėje, jei asmuo yra užsienio lietuvis;
- – kompetentingos institucijos išduotą dokumentą lietuvių, anglų, vokiečių arba prancūzų kalba, įrodantį, jog asmuo ne mažiau kaip 3 metus yra gyvenęs užsienyje, o atvykęs į Lietuvos Respubliką pradėjo mokytis ne ankstesnėje kaip aštuntoje klasėje;
- – tarptautinio užsienio kalbos egzamino galiojantį sertifikatą;
- – dokumentus, pagrindžiančius sporto pasiekimus;
- – Studijų kokybės vertinimo centro išduotus dokumentus, patvirtinančius ne Lietuvos Respublikos mokyklose įgytą ne žemesnį kaip vidurinį ar jam prilygintą išsilavinimą;
- – Studijų kokybės vertinimo centro pažymą dėl dalykų atitikmenų nustatymo ir pažymių pervedimo.
Noriu laikyti ar perlaikyti brandos egzaminą, kur turėčiau kreiptis?
Informaciją apie brandos egzaminų laikymą / perlaikymą galite rasti čia.
Stojamieji egzaminai
Noriu studijuoti menų studijų programas. Užpildžius prašymą BPIS, man priskirta laikyti 4 stojamuosius egzaminus. Ar man reikia laikyti visus egzaminus?
Taip, jeigu pasirinktos studijų programos tai numato, žr. BPIS stojamųjų egzaminų lentelę.
Ką reikia turėti, laikant stojamąjį egzaminą? Ar reikia mokėti už egzaminą?
Stojamuosius egzaminus, organizuoja aukštosios mokyklos, ne LAMA BPO. Dėl išsamesnės informacijos teiraukitės aukštojoje mokykloje.
Man reikia laikyti stojamąjį egzaminą. Ar pasirinkus egzamino vietą, reikia laukti atskiro pakvietimo, ar vykti į egzaminą nustatytą dieną?
Stojamojo egzamino vietą ir laiką reikia pasirinkti pačiam stojančiajam BPIS ir paskirtą dieną vykti į egzaminą be atskiro pakvietimo.
Man yra priskirtas nuotoliniu būdu vykdomas stojamasis egzaminas, kokie mano tolesni veiksmai?
Informaciją apie nuotoliniu būdu vykdomą stojamąjį egzaminą aukštoji mokykla atsiųs el. paštu.
Išlaikiau man priskirtus stojamuosius egzaminus. Ar galiu iki prašymų teikimo termino pabaigos įtraukti tą pačią studijų programą dar ir kitoje aukštojoje mokykloje, nors stojamieji egzaminai į šią studijų programą jau nebevyks?
Jeigu Jūsų pasirinktai studijų programai tinka išlaikyti stojamieji egzaminai, tai iki prašymų teikimo pabaigos galite įtraukti analogišką studijų programą ir kitoje aukštojoje mokykloje. Atkreipiame dėmesį, kad stojamieji egzaminai stojantiems į universitetines ir kolegines menų studijų programas yra skirtingi.
Noriu pretenduoti į ugdymo mokslų studijų programas, ar man reikia laikyti motyvacijos vertinimą?
Pretenduojant į pirmosios pakopos ugdymo mokslų studijų programas motyvacijos vertinimo nuo 2023 metų nėra.
Valstybės finansuojamos
ir nefinansuojamos studijų vietos
Kokios studijų kryptys ar studijų programos šiemet patenka į valstybės prioritetus?
Šiemet prioritetinėms priskiriamos tokios pirmosios pakopos studijų kryptys: pradinio ugdymo pedagogai, specialieji pedagogai, mokomojo dalyko pedagogai pagal matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros, fizikos, chemijos, biologijos, informacinių technologijų, istorijos, geografijos, vokiečių kalbos ir prancūzų kalbos dalyko specializacijas. Taip pat prioritetas teikiamas fizinių, informatikos, inžinerijos, technologijos, matematikos mokslų, slaugos ir akušerijos studijų kryptims bei teisės ir policijos veiklos, teisės ir valstybės sienos apsaugos ir gaisrinės saugos studijų programoms.
Kiek man reikia būti išlaikius valstybinių brandos egzaminų, kad galėčiau pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą aukštojoje mokykloje?
Stojantiesiems, vidurinį išsilavinimą įgijusiems Lietuvoje iki 2014 m. įskaitytinai ir pretenduojantiems į valstybės finansuojamas vietas, minimalus reikalavimas yra vidurinį išsilavinimą liudijantis dokumentas (remiantis švietimo ir mokslo ministro 2018 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-120).
Asmenys, 2021- 2023 m. Lietuvoje įgiję vidurinį išsilavinimą ir pretenduosiantys į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas vietas, turi būti išlaikę:
- – lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą;
- –matematikos valstybinį brandos egzaminą (išskyrus į menų studijų programas);
- – stojančiojo laisvai pasirenkamą valstybinį brandos egzaminą.
Taip pat privalomas penkių dalykų geriausių metinių įvertinimų aritmetinis vidurkis, kuris, suapvalintas iki sveiko skaičiaus, turi būti ne mažesnis negu 7, jeigu asmuo pretenduoja studijuoti universitete, ir ne mažesnis negu 6, jeigu asmuo pretenduoja studijuoti kolegijoje, iš šių privalomų mokytis dalykų:
- – lietuvių kalba ir literatūra;
- – gimtoji kalba (baltarusių arba lenkų, arba rusų, arba vokiečių);
- – užsienio kalba;
- – matematika;
- – istorija arba geografija, arba integruotas istorijos ir geografijos kursas;
- – biologija arba fizika, arba chemija, arba integruotas gamtos mokslų kursas;
- – meninio ugdymo srities dalykas arba technologijų programos krypties dalykas, arba integruotas menų ir technologijų kursas, arba specializuoto ugdymo krypties (dailės arba inžinerinio, arba meninio, arba muzikos) programos dalykas;
- – bendroji kūno kultūra arba pasirinkta sporto šaka, arba specializuoto ugdymo krypties (sporto) programos dalykas.
2024 m. įgijusiems vidurinį išsilavinimą, į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir išlaikę ne mažiau kaip tris (stojantieji į menų studijų krypčių grupės studijas ir baigę trumposios pakopos studijas – ne mažiau kaip du) valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (stojantiesiems į menų studijų krypčių grupės studijas jo išlaikyti nebūtina) ir stojančiojo pasirinktą egzaminą (baigusiems trumposios pakopos studijas pasirinkti egzamino nebūtina), kurių:
1) įvertinimų aritmetinis vidurkis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygsta brandos egzaminų programose nustatytam pagrindiniam mokymosi pasiekimų lygiui (nuo 36 balų), jeigu stojama į universitetines studijas;
2) įvertinimų aritmetinis vidurkis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygsta brandos egzaminų programose nustatytam patenkinamam mokymosi pasiekimų lygiui (nuo 16 balų), jeigu stojama į kolegines studijas.
2025 m. įgijusiems vidurinį išsilavinimą, į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir išlaikę ne mažiau kaip tris (stojantieji į menų studijų krypčių grupės studijas ir baigę trumposios pakopos studijas – ne mažiau kaip du) valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (stojantiesiems į menų studijų krypčių grupės studijas jo išlaikyti nebūtina) ir stojančiojo pasirinktą egzaminą (baigusiems trumposios pakopos studijas pasirinkti egzamino nebūtina), kurių:
1) įvertinimų aritmetinis vidurkis, suapvalintas iki sveikojo skaičiaus, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygsta brandos egzaminų programose nustatytam pagrindiniam mokymosi pasiekimų lygiui (nuo 50 balų), jeigu stojama į universitetines studijas;
2) įvertinimų aritmetinis vidurkis, suapvalintas iki sveikojo skaičiaus, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygsta brandos egzaminų programose nustatytam patenkinamam mokymosi pasiekimų lygiui (nuo 41 balo), jeigu stojama į kolegines studijas.
Jau studijuoju valstybės finansuojamoje vietoje (arba valstybės nefinansuojamoje vietoje su studijų stipendija). Ar galiu pretenduoti į kitą valstybės finansuojamą vietą?
Į valstybės finansuojamas ar valstybės nefinansuojamas su studijų stipendija vietas pretenduoti neturi teisės:
1) asmenys, pakartotinai studijuojantys pagal tos pačios pakopos studijų programą, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų jie įgijo valstybės biudžeto lėšomis; jeigu asmuo baigė vientisųjų studijų programą ir daugiau kaip pusę studijų programos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis, teisės į valstybės finansuojamą pirmosios pakopos studijų vietą ir studijų kainos kompensavimą asmuo nebeturi; jeigu asmuo baigė pirmosios pakopos studijų programą ir daugiau kaip pusę studijų programos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis, teisės į valstybės finansuojamą vientisųjų studijų vietą ir studijų kainos kompensavimą asmuo nebeturi; jeigu asmuo baigė antrosios pakopos studijų programą ir daugiau kaip pusę studijų programos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis, teisės į valstybės finansuojamą vientisųjų studijų vietą ir studijų kainos kompensavimą asmuo nebeturi;
2) asmenys, pakartotinai studijuojantys doktorantūroje, jeigu daugiau kaip pusę doktorantūros trukmės jie buvo studijavę valstybės biudžeto lėšomis;
3) asmenys, pakartotinai studijuojantys pagal profesinių studijų programą, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų jie įgijo valstybės biudžeto lėšomis;
4) asmenys, pakartotinai studijuojantys pagal trumposios pakopos studijų programą, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų jie įgijo valstybės biudžeto lėšomis;
5) užsieniečiai, išskyrus šio įstatymo 82 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytus asmenis, taip pat Europos Sąjungos valstybių narių,Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių piliečius, dirbančius ir (arba) turinčius teisę nuolat arba laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir jų šeimos narius, kitų užsienio valstybių piliečius ir asmenis be pilietybės, turinčius teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat išskyrus kitus užsieniečius ir asmenis be pilietybės, turinčius teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, įgijusius vidurinį išsilavinimą pagal Lietuvos vidurinio ugdymo programą, studijuojančius pagal trumposios, pirmosios pakopų ar vientisųjų studijų programą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.
Anksčiau studijavau aukštojoje mokykloje, bet studijų nebaigiau. Norėčiau vėl stoti į aukštąją mokyklą. Ar aš galiu pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą?
Jeigu Jūs dar nesate baigęs bakalauro arba vientisųjų studijų programos, bet neįgijote daugiau kaip pusės studijų programos kreditų valstybės biudžeto lėšomis, galite pretenduoti gauti valstybės finansavimą. Jeigu baigėte daugiau negu pusę studijų programos valstybės lėšomis, Jūs galite pretenduoti tik į valstybės nefinansuojamą vietą (žr. LR mokslo ir studijų įstatymo 80 straipsnį).
Jei patenku į mokamą vietą, kada reikia sumokėti įmoką už studijas? Ką daryti, jeigu noriu imti paskolą?
Aukštosios mokyklos gali prašyti sumokėti už studijas prieš prasidedant mokslo metams, bet paprastai tą padaryti reikalaujama per pirmąsias dvi studijų savaites. Kai kurios mokyklos leidžia sumokėti dalimis.
Valstybės remiamos paskolos skiriamos: studijų kainai sumokėti; gyvenimo išlaidoms; dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis.
Paskolos teikiamos kasmet, rudens ir pavasario semestrais, vieniems studijų metams. Ne vėliau kaip einamųjų metų rugpjūčio 20 d. Valstybinis studijų fondas skelbia valstybės remiamų paskolų teikimo pradžią.
Daugiau informacijos apie valstybės remiamas paskolas rasite Valstybinio studijų fondo tinklalapyje.
Kuris stojantysis gaus valstybės finansuojamą vietą, jeigu vieno jų pirmu pageidavimu nurodytos studijų programos, pavyzdžiui, ekonomikos, konkursinis balas yra žemesnis negu kito stojančiojo, kuris tą pačią studijų programą įrašė trečiu pageidavimu?
Antrasis stojantysis su aukštesniu balu pagal trečiąjį pageidavimą bus kviečiamas tik tuo atveju, jeigu nebus pakviestas pagal pirmąjį ar antrąjį pageidavimą.
Jei noriu studijuoti už savo lėšas, ar man reikia dalyvauti bendrajame priėmime? Ar galiu būti priimamas be konkurso?
Bendrajame priėmime vasaros metu rekomenduojame dalyvauti visiems, siekiantiems aukštojo mokslo.
Konkursinės eilės yra sudaromos tiek į valstybės finansuojamas, tiek į valstybės nefinansuojamas vietas.
Daugiau informacijos apie priėmimą tik į mokamas studijų vietas gali suteikti dominanti aukštoji mokykla.
Studijų stipendija
Kodėl turėčiau rinktis valstybinėje aukštojoje mokykloje valstybės finansuojamą vietą, o ne studijų stipendiją?
Jūs turite teisę rinktis bet kurį finansavimo pobūdį, tačiau studijų stipendijų yra ne visoms studijų programoms. Įvertinkite, kad konkursas į valstybės finansuojamą vietą ir į studijų stipendiją gali būti tiek didesnis, tiek mažesnis, bet jūs galite riziką sumažinti pasirinkdami du pageidavimus su skirtingu finansavimo pobūdžiu.
Ar aš galiu pretenduoti gauti studijų stipendiją, stodamas į valstybinę aukštąją mokyklą?
Taip. Reikalavimai pretendentams į studijų stipendijų ir valstybės finansuojamas studijų vietas yra vienodi.
Ar nutraukus studijas reikia grąžinti studijų stipendiją?
Grąžinti studijų stipendiją po studijų nutraukimo turi tik asmenys, įstojusieji po 2017 m. gruodžio 31 d.
Pakviestųjų studijuoti priėmimo įforminimas
Kokius dokumentus reikia turėti, ateinant sudaryti studijų sutartį su aukštąja mokykla?
Stojantysis turi turėti dokumentus, nustatytus aukštosios mokyklos priėmimo taisyklėse.
Aš pats esu išvykęs į užsienį, ar gali mano įgaliotas asmuo sudaryti studijų sutartį su aukštąja mokykla? Ar reikalingas notaro patvirtintas įgaliojimas?
Sutartį su aukštąja mokykla gali sudaryti pats pakviestasis ar notariškai įgaliotas asmuo. Atkreipiame dėmesį, kad daugelis aukštųjų mokyklų suteikia galimybę sudaryti studijų sutartį elektroniniu būdu.
Kaip sudaryti studijų sutartį su aukštąja mokykla elektronine forma?
Sutarties su aukštąja mokykla sudarymo elektronine forma instrukcija.
Parama studentams
Valstybės finansinė parama studentams
Valstybės finansinę paramą studentams teikia Valstybinis studijų fondas. Daugiau informacijos: (www.vsf.lrv.lt).
Viena iš Valstybinio studijų fondo veiklos sričių – socialinė stipendija studentams.
