Ar kada susimąstėte, kas slypi už sėkmingai į aukštąją mokyklą įstojusių studentų šypsenų? Tai ne tik puikiai išlaikyti egzaminai, bet ir tvirtas tikėjimas savo svajone, užsispyrimas ir kryptingas darbas. Šie jaunuoliai dar mokykloje žinojo kur nori studijuoti ir nė akimirkai neabejojo savo pasirinkimu. Jie nesiblaškė tarp skirtingų studijų programų, o susikoncentravo ties savo tikslu. Šiame straipsnyje atskleisime, kas padeda motyvuotiems studentams įgyvendinti savo svajones ir sėkmingai žengti pirmuosius žingsnius į norimą karjerą.

Pakalbinome šešis jaunuolius: Godą Čiaraitę ir Liną Grinevičiūtę iš Kauno „Saulės“ gimnazijos, Augustę Mortą Vaitkutę iš Kauno Jono Pauliaus II-ojo gimnazijos, Ramintą Liubinaitę ir Godą Beniušytę iš Šakių „Žiburio“ gimnazijos ir Irmantą Aleksą iš Vilniaus Žirmūnų gimnazijos, kurių istorijos įkvepia ir žavi. Jau mokykloje jie buvo tvirtai apsisprendę dėl savo studijų programos, kurią pasirinko pirmuoju prioritetu.

G. Čiaraitė studijuoja mediciną Vilniaus universiteto (VU) antrajame kurse. Kiti pašnekovai pasirinko studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU): L. Grinevičiūtė yra II kurso, R. Liubinaitė ir G. Beniušytė – IV kurso medicinos studentės, A. M. Vaitkutė studijuoja III kurse farmaciją, o I. Aleksa jau baigė medicinos studijas ir šeimos medicinos rezidentūrą, o šiuo metu ruošiasi stoti į medicinos mokslo krypties doktorantūrą.

Skirtingos patirtys atvedė į mediciną

Patirtys, kurios paskatino jaunuolius rinktis šį kelią, gana įvairios. „Visą gyvenimą svarsčiau apie mediciną, vaikystėje svajojau apie veterinarijos studijas. Žinoma, buvo ir kitų sričių, kuriomis domėjausi, bet medicina vis tiek liko pirmoje vietoje. Be to, pačiai gyvenimo aplinkybės susiklostė taip, kad teko patirti artimą ryšį su medicinos pasauliu, persirgti nelengva liga ir patirti, kokie nuostabūs yra gydytojai. Manau, tai mane irgi įkvėpė siekti šio savo tikslo“, – pasakoja G. Čiaraitė.

L. Grinevičiūtę gydytojos specialybę paskatino pasirinkti du dalykai – mama, kuri yra greitosios medicinos pagalbos specialistė, ir jos pačios nuo mažens žavėjimasis gydytojais. „Mama visada mokė, jog gėrio ir nuoširdumo niekad nebūna per daug. Įžvelgusi šias savybes gydytojo profesijoje, supratau, jog tai bus mano kelias, mano aplinka, kurioje norėsiu tobulėti“, – sako Lina.

A. M. Vaitkutė nuo mažens domėjosi augalų pasauliu, lankė botanikos būrelį, kur susipažino su vaistiniais augalais, taip pat nuo vaikystės susidūrė su profesionaliu požiūriu į sportą, sveiką mitybą, maisto papildais, tinkamais vaistais sergant. „Tikriausiai tai ir paskatino galiausiai pasirinkti farmacijos studijas, kurios turi daug karjeros galimybių“, – sako Augustė Morta.

R. Liubinaitė pasakoja, kad nebuvo jokio spaudimo rinktis mediciną nei iš artimos aplinkos, nei iš mokytojų. Mokydamasi gimnazijoje bandė save įsivaizduoti tiek humanitarinių, tiek tiksliųjų mokslų srityse. Palaipsniui susiformavo nuomonė, kad nori padėti žmonėms ir savo ateitį sieti su sveikatos priežiūra.

G. Beniušytei mokykloje gerai sekėsi visi dalykai, tačiau labiausiai patiko biologija, ypač tuomet, kai mokydavosi apie žmogaus organų sistemas, visuomet norėdavo paskaityti daugiau, suprasti žmogaus organizme vykstančius mechanizmus. „Artimoje aplinkoje nebuvo žmonių, studijuojančių šią specialybę arba dirbančių gydytojais, todėl pasirinkti mediciną tikriausiai įtakos turėjo noras suprasti žmogaus organizmą ir matė plačias karjeros galimybes, kurias suteikia ši specialybė“, – sako Goda.

Irmantas besimokydamas 8–9 klasėse lankė taikomosios chemijos būrelį ir jo mokytoja pastūmėjo vaikiną toliau siekti mokslo aukštumų bei svarstyti apie mediko karjerą: „Mokytoja man parodė, kad turiu gebėjimus, kurie veda tiesiai į mediciną, todėl esu jai dėkingas.“

Nuoseklus mokymasis – kelias į svajonių studijas

Kalbinti studentai pasakojo, kad mokykloje visuomet mokėsi nuosekliai ir tikslingai, stengėsi nepasilikti spragų, tačiau intensyviausias pasiruošimas egzaminams ir stojimui prasidėjo 12-oje klasėje. Jie svarbiausiais mokomaisiais dalykais laikė tuos, kurie buvo susiję su jų pasirinkta studijų kryptimi: biologija ir chemija, o dalyvavimas olimpiadose ir konkursuose padėjo gilinti žinias ir motyvavo mokytis. Taip pat pabrėžė, kad gamtos mokslai ir bendrojo lavinimo dalykai yra esminiai tiek studijoms, tiek ir tolimesnei karjerai. Visi studentai laikė po penkis valstybinius brandos egzaminus. Daugelis jų pasiekė ypač aukštų rezultatų, kai kurie net gavo maksimalius įvertinimus. Šimtukais iš biologijos džiaugėsi Šakių „Žiburio“ gimnazijos abiturientės Raminta ir Goda, o Lina aukščiausią įvertinimą gavo iš lietuvių kalbos.

Buvo smalsu pasidomėti, kaip pašnekovams pavyko suderinti mokymąsi su kitomis veiklomis ir pasiekti tokių gerų rezultatų?

„Mokymosi laiką derinau su poilsiu ir sportu – grįžusi po pamokų visuomet leisdavau sau „atsikvėpti“, lankydavau lengvosios atletikos treniruotes – tai puikiai padėdavo prasiblaškyti bei surinkti reikiamų fizinio aktyvumo minučių skaičių! Grįžusi po treniruočių, sėsdavau prie namų darbų ir mokydavausi tiek, kiek reikėdavo, aišku, nepamiršdavau ir pamiegoti. Turėjau papildomus biologijos ir chemijos mokytojus. Labai daug darydavau savarankiškai, susitikimai vykdavo kartą per savaitę, todėl per tą savaitę pasiruošdavau klausimų, kuriuos konsultacijos metu išsiaiškindavome, šis būdas man pasirodė labai efektyvus ir naudingas“, – pasakoja Raminta.

„Mokykloje turėjau daug papildomų veiklų: po pamokų lankiau muzikos mokyklą, tautinius šokius ir lengvąją atletiką, todėl mokslams laiko likdavo tik vakare. Jei būdavo įmanoma, stengdavausi darbus atlikti šiek tiek anksčiau ir nepasilikti visko paskutinei minutei. Žinoma, kartais tekdavo „paaukoti“ laiką su draugais ar šeima, tačiau dažniausiai pavykdavo tinkamai suplanuoti laiką ir darbus. Taip pat mokykloje papildomai mokiausi biologijos ir chemijos – šių dalykų korepetitoriai padėjo ruošiantis egzaminams“, – sėkmės receptu dalijosi Goda Beniušytė.

Augustė Morta nuo pirmos klasės mokykloje pasirinko profesionalų plaukimą, todėl visada tekdavo laikytis dienotvarkės ir rimtai planuoti savo mokymosi laiką, kad būtų galima suderinti šias abi sritis: plaukimo treniruotes, išvykas į varžybas ir mokslus bei atsiskaitymus mokykloje. Taip pat ji paminėjo savo chemijos mokytoją, kurį sutiko 12-oje klasėje. Būtent šio žmogaus atsidavimas moksleiviams ir suteikė daugiausia žinių ir meilės chemijai, kuri yra itin svarbi renkantis ir studijuojant farmacijos studijas.

„Pradžioje organizuoti laiką mokymuisi buvo sunku, nes turėjau daug spragų, o viską išmokti vienu kartu buvo neįmanoma. Išbandžiau daugybę būdų ir atradau tai, kas man tiko. Kiekvieną darbo dieną mokiausi skirtingų dalykų, pavyzdžiui, pirmadienis skiriamas matematikai, antradienis lietuvių kalbai ir t. t. Savaitgaliais stengdavausi visų dalykų informaciją bendrai ir trumpai pakartoti, tam, kad žinias įsisavinčiau. Korepetitorių ar mentorių neturėjau, visą pagalbą suteikdavo Kauno „Saulės“ gimnazijos mokytojai. Visada sulaukdavau ir paskatinimo siekti tikslų“, – prisimena Lina.

Jai pritarė ir Goda, kad „Saulės“ gimnazijoje iš tiesų yra nuostabių mokytojų, kurie skatino ir motyvavo domėtis ne tik duota privaloma mokymosi medžiaga, bet ir papildomai dalyvauti kitose veiklose, olimpiadose, konkursuose – jiems iš tikrųjų rūpėjo kiekvieno mokinio ateitis. „Krūvis 12-oje klasėje buvo išties didelis, tad mokymuisi skirdavau nemažai laiko. Žinoma, mokslus stengiausi derinti su sportu, būreliais, įvairiomis veiklomis. Prieš egzaminų sesiją spręsdavau senesnes egzaminų užduotis – tai tikrai padėjo efektyviau pasirengti. Papildomai 12-oje klasėje naudojausi matematikos korepetitoriaus paslaugomis, nes tiesiog pajutau, kad man reikia daugiau praktikos ir pagalbos sprendžiant užduotis“, – patarimais dalijasi Goda.

„Gerai mokytis mane skatino mama ir močiutė, kurios dar pradinėse klasėse sakydavo: „Vaikeli, mokykis, antraip eisi geležinkelių klot“ (su didžiausia pagarba šiems profesionalams), tad didžiausias paskatinimas ir palaikymas buvo iš šeimos. III gimnazijos klasėje buvau mokyklos prezidentu, tad organizuoti savo laiką sekėsi sunkiau vien dėl renginių gausos, bet parėjęs iš mokyklos vieną valandą ilsėdavausi (tą patį dariau ir universitete, tikrai padeda atgauti jėgas tolesniam mokymuisi) ir tuomet sėsdavau prie namų darbų. IV gimnazijos klasėje prezidento pareigas keitė prioritetas egzaminams, laiko turėjau daugiau, todėl papildomai lankiau anglų kalbos pamokas, buvo papildomų namų darbų, bet viską suspėdavau atlikti“, – pasakoja Irmantas.

Kokie yra didžiausi studijų iššūkiai?

„Turbūt vienas didžiausių iššūkių yra informacijos kiekis, kurį reikia išmokti, tačiau asmeniškai, jaučiu pokytį žvelgiant nuo pirmo kurso iki dabar – informaciją išmokau apibendrinti, koncentruoti, atsirinkti svarbiausius aspektus. Taip pat nelengva įžengti į mokslinių darbų sferą – tai visiškai naujas laukas, kuriame viskas yra tarsi nuo nulio, bet smagu išbandyti naujus dalykus, atrasti save, peržengti baimės laiptelį bei tobulėti, tad manau, kad kiekvienas iššūkis yra asmeninis pasiekimas. O didžiausias ramstis – kartu besimokantys draugai ir mano artimieji. Besimokydami kartu praleidžiame daug laiko, kartais garsiai mokomės kartu, kartais pakalbame visai ne mokslų tema, norėdami prasiblaškyti. Esu perfekcionistė ir stengiuosi išmokti kuo daugiau informacijos, todėl kartais būna tikrai sunku, bet aplinkui esantys žmonės labai padeda. Žinoma, svarbus ir laiko planavimas, miegui ir poilsiui skirtas laikas, kuomet galime „pasikrauti“ jėgas ir vėl kibti į studijas“, – sako ketvirto kurso studentė Raminta.

Jai pritaria ir bendramokslė Goda, kad didžiausias iššūkis – tinkamai planuoti laiką ir jį paskirstyti taip, jog atsirastų laiko ne tik mokslams ar darbui, bet ir poilsiui. „Stengiuosi viską mokytis sistemingai, nuo modulio pradžios tam, jog prieš egzaminą nereikėtų jaudintis, kad kažko nespėsiu. Visuomet susidarau mokymosi planą, kurio laikausi – tai padeda susidoroti su stresu ir tinkamai paskirstyti laiką. Taip pat labai padeda tai, jog kartu su draugais dažnai mokomės kartu – taip yra daug lengviau ir linksmiau. Stengiuosi neapleisti savo mėgstamų veiklų – turėdama laisvo laiko daug bėgioju ir taip pailsiu nuo studijų krūvio“, – sako G. Beniušytė.

Irmanto nuomone, didžiausias iššūkis – gerai mokytis ir kartu sugebėti dalyvauti pouniversitetinėje veikloje. „Buvau kurso seniūnu visus šešerius studijų metus, tad teko ir pakovoti už kursą, ir padalyvauti universiteto posėdžiuose, ir „paalinti“ save padedant organizuoti renginius. Bet mokiausi tikrai gerai, o trečiame kurse su kolege įsteigėme studentų sportinių šokių kolektyvą „Salto“, kuris gyvuoja iki dabar. Per treniruotes atsipalaiduodavau ir vėl įgaudavau reikalingos energijos mokytis. Sportas, geras miegas (versdavau save miegoti 7–8 val. kasdien) ir subalansuota mityba buvo didžiausi pagalbininkai. Bet kartu padėjo ir bendravimas su studijų draugais, o vėliau ir paramediko darbas COVID-19 pandemijos metu“, – pasakoja Irmantas, kuris studijuodamas dar spėjo pabaigti ir profesinio mokslo paramediko programą.

Svajonių studijos: ar be abejonių?

Pasidomėjome ar svajonių studijas pasirinkę jaunuoliai jautė abejonių dėl savo pasirinkimo? „Kaip ir dauguma medicinos studentų, tikrai turėjau. Bet tai yra normalus psichologinės brandos procesas, tačiau ilgainiui supratau, kad esu dėkingas mane lydėjusiems žmonėms ir visiems gyvenimo procesams, kad atsidūriau čia, nes dabar esu laimingas“, – įsitikinęs Irmantas.

Jam pritaria ir G. Čiaraitė: „Žinoma, kad turėjau. Ypač sunkiais momentais, kai tiesiog krūvis toks didelis, jog atrodo, kad nebeįmanoma atlaikyti. Jau nuo pat studijų pradžios sužinome ir apie perdegimo pavojus – riziką nebejausti nei studentiško gyvenimo, nei studijų teikiamo pasitenkinimo, kai tarsi peržengiama riba ir tiesiog nebesinori nieko daryti. Bet patirtis moko ir žinodama pavojus savo emocinei sveikatai, stengiuosi savęs nespausti, truputį prislopinti savo perfekcionizmą ir nepamiršti pastudentauti. Ir jei galėčiau atsukti laiką atgal, visiškai nieko nekeisčiau, nes viską, ką dariau, padarė mane stipresniu ir atsparesniu žmogumi.“

„Abejonių dėl savo pasirinktos studijų programos nekyla, tačiau vis daugiau mokantis ir plečiant akiratį, atsiranda pasvarstymų, kokią teisingą profesinę sritį pasirinkti ateityje. Jei galėčiau atsukti laiką atgal, studijų programos nekeisčiau, tačiau stengčiausi daugiau domėtis papildomomis galimybėmis moksleiviams, kad galėčiau susipažinti su norima profesija iš arčiau dar prieš pradedant studijuoti universitete“, – pasakoja Augustė Morta.

„Praėjus pirmiems metams studijų galvojau, jog bet kuris žmogus galėtų studijuoti mediciną, tačiau dabar suprantu, jog ši specialybė yra žmonėms, kurie yra ryžtingi, atkaklūs, sąžiningai dirbantys. Supratau, jog norint būti gydytoju neužtenka užsidėti baltą chalatą, turi atiduoti visą save“, – įsitikinus Lina.

Studentų patarimai moksleiviams:

Irmantas Aleksa: „Nebijokite rinktis to, kas jūsų širdžiai iš tiesų patinka. Net jei iš karto nepavyks įstoti – tai nėra pasaulio pabaiga. Reikia stoti iš naujo ar jei tikrai nori to išsvajotojo kelio, perstoti iš kitos specialybės. Kai kurie į medicinos studijas stoja po kelis kartus, kiti svajoja būti pilotais, kompozitoriais. Ir tie, kurie tikrai nori, pasiekia savo.“

Goda Čiaraitė: „Patarčiau rinktis tokią studijų kryptį, kuri būtų tiesiog įdomiausia – negalėčiau įsivaizduoti, kaip ištverčiau medicinos studijas, jei man nebūtų įdomu. Žinoma, gali būti sunku apsispręsti, jei patinka keli dalykai, todėl svarbu išsamiai susipažinti su skirtingų universitetų studijų programomis ir pagalvoti apie ateities karjeros galimybes.“

Lina Grinevičiūtė: „Nebijoti rizikuoti ir siekti savo svajonių karjeros, sunkus darbas visada atsiperka, o pastangos veltui niekad nenueina. Iš tokių dalykų mes visi kažko pasimokome.“

Raminta Liubinaitė: „Pabandyti įsivardinti savo stipriausias savybes ir giliausius troškimus klausiant savęs „ko labiausiai geidžia mano širdis?“. Taip pat lankytis įvairiose aukštųjų mokyklų mugėse, kalbėti su studentais apie svajojamas programas, manau, kad vyresniųjų atsakymai į klausimus padėtų susidėlioti mintis. Drąsiai žvelkite į naujas pradžias ir, jei tik turite galimybę, jau mokykloje išbandykite savanorystę ar apsilankykite įstaigose, susijusiose su jus dominančia sritimi. Tai padės geriau suprasti, ar tikrai norite su tuo sieti savo ateitį.“

Goda Beniušytė: „Būti sąžiningiems patiems prieš save ir pamąstyti, ar pasirinkimui įtakos neturi aplinkinių nuomonė. Taip pat būti drąsiems ir neišsigąsti didelio studijų krūvio – viską įmanoma suderinti.“

Augustė Morta Vaitkutė: „Patarčiau nebijoti išbandyti savo jėgas dar prieš stojant į norimą studijų programą: galbūt turite pažįstamų, kurie galėtų supažindinti su norima profesija, gal yra galimybė pabūti asistentu ir pasibandyti, ar geidžiama profesija iš tikrųjų yra skirta jums. Nereikėtų baimintis ir valstybinių brandos egzaminų, nes visada yra papildomų galimybių kaip patekti į išsvajotą studijų programą, net jei nepavyksta iš pirmojo karto. Galiausiai pasidomėkite papildomomis užklasinėmis veiklomis, edukacijomis, kurias siūlo mokyklos, universitetai ar edukacijos centrai,  apsilankykite studijų mugėse, kur galėsit tiesiogiai pabendrauti su studentais.“

Nuotraukos iš asmeninių pašnekovų archyvų.