Stojantieji, 2015–2023 metais Lietuvoje įgiję vidurinį išsilavinimą ir pretenduojantys į visų studijų krypčių grupių universitetinių studijų programų valstybės finansuojamas studijų vietas, turi būti išlaikę lietuvių kalbos valstybinį brandos egzaminą.

Stojantieji, nuo 2024 m.  Lietuvoje įgiję vidurinį išsilavinimą ir pretenduojantys į visų studijų krypčių grupių universitetinių ir koleginių studijų programų valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas, turi būti išlaikę lietuvių kalbos valstybinį brandos egzaminą.

Stojantiesiems, įgijusiems vidurinį išsilavinimą Lietuvoje iki 2014 metų įskaitytinai, minimalus rodiklis yra vidurinį išsilavinimą liudijantis dokumentas.

2024 m. įgijusiems vidurinį išsilavinimą, į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir išlaikę ne mažiau kaip tris (stojantieji į menų studijų krypčių grupės studijas ir baigę trumposios pakopos studijas – ne mažiau kaip du) valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (stojantiesiems į menų studijų krypčių grupės studijas jo išlaikyti nebūtina) ir stojančiojo pasirinktą egzaminą (baigusiems trumposios pakopos studijas pasirinkti egzamino nebūtina), kurių:

1) įvertinimų aritmetinis vidurkis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygsta brandos egzaminų programose nustatytam pagrindiniam mokymosi pasiekimų lygiui, kuris 2024 m. abiturientams prasideda nuo 36 balų pagal įvertinimų skalę 16–100, jeigu stojama į universitetines studijas;

2) įvertinimų aritmetinis vidurkis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygsta brandos egzaminų programose nustatytam patenkinamam mokymosi pasiekimų lygiui, kuris 2024 m. abiturientams prasideda nuo 16 balų pagal įvertinimų skalę 16–100, jeigu stojama į kolegines studijas.

Atleistiems nuo brandos egzaminų dėl ligos arba turintiems įgytų ar įgimtų sutrikimų ir pretenduojantiems į pirmosios pakopos arba vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas, minimalus rodiklis yra vidurinį išsilavinimą liudijantis dokumentas. Konkursinis balas bus apskaičiuotas pagal atestato priede įrašytus dalykų metinius pažymius.

Taip, privaloma pretenduojantiems į visų studijų krypčių grupių (išskyrus menų) universitetinių ir koleginių studijų programų valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas.

Skaičiuojant atitiktį minimaliems reikalavimams vienoda verte galios tiek bendrojo (B), tiek išplėstinio (A) kurso lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos valstybinių brandos egzaminų rezultatai.

Skaičiuojant konkursinį balą didesnę vertę turės išplėstinio (A) kurso valstybinių brandos egzaminų rezultatai. A kurso vertės koeficientas 1,1, B kurso – 0,7

Stojantieji, 2015–2018 m. Lietuvoje įgiję vidurinį išsilavinimą ir pretenduojantys į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas, turi būti išlaikę užsienio kalbos (anglų, vokiečių ar prancūzų) egzaminą ne žemesniu nei B1 lygiu. Tinka tiek valstybinio brandos egzamino, tiek tarptautinio užsienio kalbos egzamino įvertinimas.

Vidurinį išsilavinimą Lietuvoje įgijusiems  pradedant  iki 2014 m. ir nuo 2019 m. užsienio kalbos egzaminą laikyti neprivaloma, bet jo įvertinimas gali būti naudingas stojančiajam apskaičiuojant jo konkursinį balą.

Vidurinį išsilavinimą 2025 m. įgijusiems asmenims nuo sausio 1 d. įsigaliojo naujos Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio nuostatos: į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir išlaikę ne mažiau kaip tris (stojantieji į menų studijų krypčių grupės studijas ir baigę trumposios pakopos studijas – ne mažiau kaip du) valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (stojantiesiems į menų studijų krypčių grupės studijas jo išlaikyti nebūtina) ir stojančiojo pasirinktą egzaminą (baigusiems trumposios pakopos studijas pasirinkti egzamino nebūtina), kurių:

1) įvertinimų aritmetinis vidurkis, suapvalintas iki sveikojo skaičiaus, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygsta brandos egzaminų programose nustatytam pagrindiniam mokymosi pasiekimų lygiui, kuris 2025 m. abiturientams prasideda nuo 50 balų pagal naują įvertinimų skalę 40–100, jeigu stojama į universitetines studijas;

2) įvertinimų aritmetinis vidurkis, suapvalintas iki sveikojo skaičiaus, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka prilygsta brandos egzaminų programose nustatytam patenkinamam mokymosi pasiekimų lygiui, kuris 2025 m. abiturientams prasideda nuo 41 balo pagal naują įvertinimų skalę 40–100, jeigu stojama į kolegines studijas.