Mokyklas baigiantys abiturientai turi daugybę ateities planų ir svajonių, o svajonės visada teikia džiaugsmo. Neretai viena iš jų – įgyti gerą išsilavinimą ir turėti mėgstamą darbą. Turbūt niekas nepaneigs, kad studijų metai gali būti patys gražiausi ir įsimintiniausi, be to, jei mokysitės to, apie ką svajojote, tikrai bus įdomu. Studijos – tai žingsnis į naują gyvenimo etapą, tad svajokite, eikite pirmyn ir kurkite gražesnę Lietuvą.

Jau nuo šiandien norintieji stoti į universitetus ir kolegijas kviečiami teikti prašymus Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje (BPIS), jungiantis per Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) tinklalapį. Šiais metais studijų programas siūlo 16 universitetų ir 18 kolegijų. Valstybės lėšomis numatoma priimti tiek pat kaip ir pernai – 12,7 tūkst. pirmakursių: 8,6 tūkst. į universitetus ir 4,1 tūkst. į kolegijas.

Šiemet priėmimą sudaro trys etapai: pagrindinis ir du papildomo priėmimo etapai. Pagrindinio priėmimo prašymus stojantieji gali registruoti iki liepos 28 d. 12 val. Visą šį laikotarpį, atsižvelgiant į brandos egzaminų rezultatus, į prašymą įtrauktus pageidavimus galima pildyti, išbraukti, keisti jų eiliškumą, pasirinkti studijų formą ir finansavimo pobūdį. Šio etapo rezultatai bus skelbiami rugpjūčio 2 d. iki 12 val. Studijų sutartis įstojusieji galės sudaryti elektroniniu būdu (nuo rugpjūčio 2 d. 15 val.) arba atvykus į aukštąją mokyklą (nuo rugpjūčio 3 d. 8 val.) iki rugpjūčio 4 d. 16 val.

Pagrindinio priėmimo metu nuo birželio 13 d. iki liepos 25 d. vyks stojamųjų egzaminų sesija norintiems stoti į menų studijų programas. Egzaminų rezultatai bus paskelbti iki liepos 27 d.

Jau antrus metus Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje vyks priėmimas į trumposios pakopos studijų programas šalies kolegijose. Į šias studijas galės pretenduoti asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą arba profesinę kvalifikaciją. Šiemet stojantieji bus priimami į 7 studijų krypčių programas. Preliminariai šioms studijoms numatyta 100 valstybės finansuojamų vietų.

Nuo rugpjūčio 7 iki 10 d. stojantieji galės teikti prašymus dalyvauti papildomo priėmimo pirmajame etape. Į valstybės finansuojamą studijų vietą galės pretenduoti tik pagrindinio priėmimo metu nesudarę jokios sutarties arba sudarę valstybės nefinansuojamų studijų sutartį. Jei papildomo priėmimo metu atsirastų poreikis, gali būti organizuojama trumpa stojamųjų egzaminų sesija. Kvietimų studijuoti stojantieji sulauks rugpjūčio 16 d. Studijų sutartis įstojusieji galės sudaryti elektroniniu būdu (nuo rugpjūčio 16 d. 15 val.) arba atvykus į aukštąją mokyklą (nuo rugpjūčio 17 d. 8 val.) iki rugpjūčio 18 d. 16 val. Papildomo priėmimo antrojo etapo metu stojantieji galės teikti prašymus rugpjūčio 21–24 d. Kvietimai studijuoti bus išsiųsti rugpjūčio 28 d., sutartis bus galima pasirašyti elektroniniu būdu (nuo rugpjūčio 28 d. 15 val.) arba atvykus į aukštąją mokyklą (nuo rugpjūčio 29 d. 8 val.) iki rugpjūčio 30 d. 17 val.

Primename, kad šiais metais stojantiesiems į aukštąsias mokyklas minimalieji reikalavimai nesikeičia. Kaip ir ankstesniais metais, norint pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas, abiturientai turi būti išlaikę tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir laisvai pasirenkamo dalyko. Stojantiesiems į menų studijų krypčių grupės studijų programas taikoma išimtis – jiems matematikos egzamino laikyti nebūtina. Stojant į aukštąsias mokyklas bus skaičiuojamas mokomųjų dalykų metinių įvertinimų vidurkis. Į universitetus galės būti priimami stojantieji, kurių penkių privalomų mokytis dalykų metinių įvertinimų aritmetinis vidurkis bus ne mažesnis negu 7, į kolegijas – ne mažesnis negu 6. Nesikeičia ir mažiausias stojamasis konkursinis balas. Stojant į universitetus jis turi būti ne mažesnis kaip 5,4, į kolegijų valstybės finansuojamas vietas – 4,3.

Daugiau informacijos apie centralizuotą priėmimą į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas galima rasti LAMA BPO tinklalapyje: https://lamabpo.lt/trumposios-pakopos-studijos/ ir https://lamabpo.lt/pirmosios-pakopos-ir-vientisosios-studijos/.

VU nuotr.

Kontaktai pasiteirauti: Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO)

El. p.: aukstasis@lamabpo.lt, atstovas.spaudai@lamabpo.lt.

Pagrindinės valstybinių brandos egzaminų sesija šiais metais prasidės birželio 5 d. ir baigsis birželio 27 d. Pakartotinė brandos egzaminų sesija vyks birželio 28 – liepos 13 dienomis. Dalyvauti brandos egzaminų sesijoje turi teisę tik tie moksleiviai, kurių egzaminuojamo dalyko metiniai pažymiai – ne žemesni nei ketvertas.

Apie artėjančių egzaminų sesiją, kuri prasidės jau už mėnesio, kalbamės su Nacionalinės švietimo agentūros direktorės pavaduotoja dr. Asta Ranonyte.

– Į ką labiausiai reikėtų atkreipti dėmesį šiemetiniams abiturientams besirengiant brandos egzaminams?

– Ruošiantis egzaminams rekomenduojame pasinaudoti Nacionalinės švietimo agentūros parengta medžiaga ir pagalbos priemonėmis: nuo egzaminų tvarkos (kaip jie vyksta) ir tvarkaraščio iki trumpųjų testų (minimalius reikalavimus iliustruojančių užduočių), lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos vaizdo konsultacijų įrašų, gerai įvertintų darbų pavyzdžių, praėjusių ir ankstesnių metų brandos egzaminų užduočių, egzaminų vertinimo gairių (kaip teisingai pateikti atsakymus).

Taip pat abiturientai ras ir psichologų patarimų, kaip lengviau įveikti stresą prieš ir per egzaminus. Visa ši informacija skelbiama Nacionalinės švietimo agentūros interneto svetainėje (www.nsa.smm.lt/egzaminai).

– Ar šiemet numatoma naujovių abiturientams?

– Iš esmės pokyčių abiturientams šiais metais nėra. Vienintelis pasikeitęs dalykas, kad brandos egzaminus išlaikę abiturientai gaus skaitmeninius brandos atestatus.

Naujovė laukė lenkų tautinės III gimnazijos klasės mokinių (vienuoliktokų). Jie buvo pirmieji, kurie laikė lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros tarpinį patikrinimą. Kitais metais laikyti lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros brandos egzaminą jie galės tik dalyvavę šiame patikrinime, kurio rezultatas sudarys dalį galutinio įvertinimo. Pirmą kartą vykdomą lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros tarpinį patikrinimą balandžio 19 d. laikė beveik 800 mokinių.

– Kiek iš viso abiturientų šiemet laikys egzaminus? Lyginant su ankstesniais metais – jų daugiau, ar mažiau?

– Prašymus šiais metais laikyti egzaminus pateikė 27 621 kandidatas. Tai labai panašus skaičius abiturientų kaip ir pernai, ir užpernai: 2022 m. – 27 637 kandidatai, 2021 m. – 27 539 kandidatai. Lyginant su dar ankstesniais metais, abiturientų skaičius sumažėjo. Pavyzdžiui, 2018 m. brandos egzaminus laikė per 31,6 tūkst. Matyt, tai lemia bendros šalies demografijos tendencijos.

– Kiek egzaminų reikia išlaikyti norint gauti brandos atestatą?

– Norint gauti brandos atestatą, reikia būti išlaikius du brandos egzaminus (išskyrus atvejus, kai nuo pasirinkto brandos egzamino mokyklos vadovo įsakymu abiturientas yra atleistas). Vienas iš jų – lietuvių kalbos ir literatūros – yra privalomas. Šio egzamino tipą – valstybinį ar mokyklinį – galima rinktis savo nuožiūra. Antras egzaminas pasirenkamas laisvai arba abiturientas turi atlikti brandos darbą.

– Kiek gali rinktis jų daugiausia? Ir koks procentas abiturientų renkasi laikyti maksimalų egzaminų skaičių?

– Iš viso abiturientai gali rinktis ir laikyti ne daugiau kaip 7 brandos egzaminus. Laikyti maksimalų brandos egzaminų skaičių šiais metais pasirinko 0,26 proc. kandidatų.

– Kokius egzaminus abiturientai šiais metais rinkosi dažniausiai?

– Šiemet egzaminų rinkimosi tendencijos nesiskiria nuo ankstesnių metų. Abiturientai dažniausiai rinkosi anglų kalbos, matematikos, biologijos, istorijos egzaminus. Palyginti su praėjusiais metais, šiemet daugiau abiturientų pasirinko valstybinius geografijos ir chemijos brandos egzaminus. Iš mokyklinių brandos egzaminų ir šiemet populiariausias technologijų egzaminas.

– Koks visų šių metų abiturientų planuojamų laikyti brandos egzaminų pasirinkimas?

– Laikyti anglų valstybinį brandos egzaminą nusprendė 18 258 kandidatai, matematikos – 16 520, istorijos – 8 137, biologijos – 6 767, geografijos – 4 589 kandidatai.

Privalomo lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino tipą – valstybinį ar mokyklinį – abiturientai galėjo rinktis laisvai. Šiemet prašymus laikyti valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą pateikė 17 365 (pernai – 17 475), o mokyklinį – 8 792 kandidatai (pernai – 9 174).

Palyginti su praėjusiais metais, šiemet daugiau abiturientų pasirinko valstybinius geografijos (1,6 proc. daugiau) ir chemijos (0,4 proc.) brandos egzaminus. Nežymiai sumažėjo matematikos (1 proc. mažiau), anglų kalbos (0,9 proc.), fizikos (0,8 proc.), biologijos (0,4 proc.), istorijos (0,2 proc.) valstybinių brandos egzaminų populiarumas.

– Minėjote, kad šiais metais abiturientais gaus skaitmeninius brandos atestatus. Kodėl įvesta ši naujovė ?

– Šiemet brandos egzaminus išlaikę abiturientai bus pirmieji, kurie gaus skaitmeninius brandos atestatus. Tai numatyta pakeistoje Pažymėjimų ir brandos atestatų išdavimo tvarkoje, kuri įsigalioja nuo 2023 m. gegužės 1 d. Abiturientai skaitmeninius brandos atestatus galės atsispausdinti, peržiūrėti, atsisiųsti, o pametus ar kitaip praradus, nebereikės prašyti mokyklos išduoti dublikato ir atvykti jo pasiimti į mokyklą.

– Pagrindinė sesija baigsis birželio 27 d. Birželio 28 d. – liepos 13 d. vyks pakartotinė sesija. Kada bus paskelbti visi rezultatai?

– Pagrindinės egzaminų sesijos rezultatus numatoma paskelbti ne vėliau kaip iki liepos 13 d. Pakartotinės sesijos rezultatai bus paskelbti ne vėliau kaip iki liepos 17 d.

– Jei mokinys nepatenkintas egzaminų įvertinimais. Kada jis gali teikti apeliaciją ir per kiek laiko gaus atsakymą?

– Jei mokinys nesutinka su valstybinio brandos egzamino įvertinimu, per 2 darbo dienas nuo rezultatų paskelbimo dienos (pakartotinės sesijos – per 1 darbo dieną) mokyklos vadovui jis gali pateikti apeliaciją, kad darbas būtų dar kartą peržiūrėtas ir įvertintas iš naujo. Brandos atestatas bus išduodamas tik paaiškėjus apeliacijos rezultatams, kadangi jie įrašomi į brandos atestato priedą. Visas apeliacijas planuojama išnagrinėti iki 2023 m. liepos 26 d.

– Kiek procentų iš pateiktų apeliacijų įvertinimas pagerėja, kiek pablogėja ir kiek lieka toks pats?

– Pastaraisiais metais vyrauja tendencija, kad apeliacijų skaičius mažėja, o išnagrinėjus kandidatų darbus, absoliučios daugumos įvertinimai nekinta – tai liudija kokybišką vertintojų darbą. Pernai buvo pateiktos 733 apeliacijos dėl pagrindinės ir pakartotinės sesijos valstybinių brandos egzaminų rezultatų. Po apeliacijų išnagrinėjimo įvertinimai ir didėjo, ir mažėjo: iš 59 darbų, kurių įvertinimai pasikeitė, padidėjo 45 darbų (76,3 proc.) įvertinimai, sumažėjo – 14 darbų (23,7 proc.) įvertinimai.

– Ar verta pateikti apeliacijas? Ir kada tikrai reiktų jas teikti?

– Apeliaciją rekomenduojama teikti tuo atveju, jei abiturientas yra gerai susipažinęs su savo darbo rezultatais ir atlikto valstybinio brandos egzamino darbo virtualia kopija ir yra pagrįstai įsitikinęs įvertinimo klaidingumu. Rašant prašymus dėl apeliacijų nagrinėjimo galima nurodyti ir savo apeliacijos teikimo argumentus.

– Ko palinkėtumėte abiturientams?

– Gerai pasiruošti, pozityviai nusiteikti ir sėkmingai išlaikyti brandos egzaminus.

Visa informacija, aktuali šių metų abiturientams, skelbiama Nacionalinės švietimo agentūros interneto svetainėje (www.nsa.smm.lt/egzaminai), taip pat agentūros socialinių tinklų paskyrose (www.facebook.com/nsa.smm).

LSU nuotr.