Švietimo, mokslo ir sporto ministrė lapkričio 26 d. patvirtino stojančiųjų į aukštąsias mokyklas konkursinių eilių sudarymo 2026 m. tvarkos aprašą. Mokomųjų dalykų, kurių egzaminų įvertinimai naudojami konkursiniam balui apskaičiuoti, sąrašus aukštosios mokyklos yra patvirtinusios dar 2024 metais.

Stojant į aukštąsias mokyklas yra formuojamos dvi konkursinės eilės. Pirmoji konkursinė eilė yra pagrindinė, pagal ją priimama didžiuoji dalis stojančiųjų, o antroji konkursinė eilė yra skirta asmenims, atitinkantiems bent vieną iš šių sąlygų: asmuo gauna socialinę pašalpą; yra našlaitis, globotinis (yra ne vyresnis kaip 25 metų ir jam iki pilnametystės įstatymų nustatyta tvarka buvo nustatyta globa (rūpyba) arba jo abu tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų) yra mirę; turi 45 proc. ar mažesnį dalyvumo lygį arba sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį; yra baigęs trumposios pakopos studijas arba yra įgijęs švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu nustatytos praktinės veiklos patirtį. Valstybės finansuojamų studijų vietų negavę antrojoje konkursinėje eilėje esantys stojantieji automatiškai dalyvauja konkurse kartu su stojančiaisiais, esančiais pirmojoje konkursinėje eilėje.

Stojančiųjų į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas ir pretenduojančiųjų į studijų stipendijas konkursinį balą sudaro dalykų brandos egzaminų įvertinimų ir (arba) stojamųjų egzaminų bei kitų pasiekimų įverčių, padaugintų iš svertinių koeficientų, suma. Išsami informacija apie atskirų konkursinio balo dedamųjų reikšmių apskaičiavimą, bendrojo ugdymo mokyklos baigimo metų įtaką rezultatams aprašoma dokumento prieduose.

Pokyčiai stojantiesiems 2026 m.

Abiturientams, kurie bus atleisti nuo vieno ar kelių VBE, nebus taikomi priėmimo į aukštąsias mokyklas minimalūs reikalavimai ir mažiausias stojamasis konkursinis balas – taip, kaip iki šiol buvo taikoma abiturientams, atleistiems nuo visų VBE. Vietoje nelaikyto VBE įvertinimo bus įskaitomas perskaičiuotas atitinkamo dalyko metinis pažymys. Kaip ir anksčiau, bus įskaitomi tarptautinių užsienio kalbų egzaminų įvertinimai.

Siekiant užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas stojant į aukštąsias mokyklas, brandos atestatą įgijusiesiems 2025 m. konkursinis balas bus skaičiuojamas be vertinimo komitetų pridėtų papildomų taškų, todėl skaičiuojamoji įvertinimo reikšmė, kai brandos atestate įrašytas 85 balų arba mažesnis VBE įvertinimas (išskyrus lietuvių kalbą ir literatūrą), sumažės 10 balų, o kai įvertinimas yra nuo 86 iki 100 balų, jo reikšmė bus mažinama priklausomai nuo to, kiek papildomų taškų buvo pridėjęs vertinimo komitetas. Jei asmuo buvo surinkęs 95 ar daugiau taškų, jo brandos atestate įrašyta 100 balų reikšmė išliks ir konkursinio balo skaičiavime.

Prie konkursinio balo bus papildomai pridedama 0,5 balo tiems, kurie atliko arba kuriems buvo įskaityta karo tarnyba (privalomoji pradinė, profesinė, aktyvioji karo tarnyba pagal sutartį (buvusi savanoriška nenuolatinė karo tarnyba), alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba), nepriklausomai nuo to, ar jie pretenduos į pirmosios ar antrosios konkursinės eilės valstybės finansuojamas studijų vietas. Iki šiol stojant per pirmąją konkursinę eilę 0,5 balo buvo pridedama tik baigusiesiems bazinius karinius mokymus arba atlikusiesiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą.

Minimalūs reikalavimai stojantiesiems 2026 m.

Primename, kad į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir išlaikę ne mažiau kaip tris (stojantieji į menų studijų krypčių grupės studijas ir baigę trumposios pakopos studijas – ne mažiau kaip du) valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros (nuo 2025 m. bendruoju (B) arba išplėstiniu (A) kursu), matematikos (nuo 2025 m. B arba A kursu) (stojantiesiems į menų studijų krypčių grupės studijas jo išlaikyti nebūtina) ir stojančiojo pasirinktą egzaminą (baigusiesiems trumposios pakopos studijas pasirinkti egzamino nebūtina), kurių:

– įvertinimų aritmetinis vidurkis, suapvalintas iki sveikojo skaičiaus, prilygsta brandos egzaminų programose nustatytam pagrindiniam mokymosi pasiekimų lygiui (2025 m. ir vėlesnių metų abiturientams nuo 50 balų, 2024 m. abiturientams nuo 36 balų), jeigu stojama į universitetines studijas;

– įvertinimų aritmetinis vidurkis, suapvalintas iki sveikojo skaičiaus, prilygsta brandos egzaminų programose nustatytam patenkinamam mokymosi pasiekimų lygiui (2025 m. ir vėlesnių metų abiturientams nuo 41 balo, 2024 m. abiturientams nuo 16 balų), jeigu stojama į kolegines studijas.

Visiems stojantiesiems taip pat reikės pasiekti aukštųjų mokyklų nustatytą mažiausią stojamąjį konkursinį balą, kurio reikšmes kiekviena aukštoji mokykla skelbia savo priėmimo taisyklėse.

2026 m. konkursinių eilių sudarymo tvarkos aprašas

VU nuotr.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) kontaktai: tel. (+370) 37 280400, el. p.: aukstasis@lamabpo.lt, atstovas.spaudai@lamabpo.lt.

Lietuvos  „AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ MUGĖ 2026“ – tai bene laukiamiausias metų renginys esamiems bei būsimiems studentams, jų tėvams ir netgi – mokytojams. Renginyje „Aukštųjų mokyklų mugė 2026“, lankytojus pasitiks bene visos Lietuvos aukštosios mokyklos – universitetai, kolegijos, profesinio mokymo įstaigos.

Vieną dieną – tik vasario 24-tąją – Kauno „Žalgirio“ arenoje vyksiančios nemokamos Lietuvos aukštojo mokslo mugės metu, lankytojų lauks nemokamos karjeros konsultacijos, aukštųjų mokyklų atstovai, pasirengę atsakyti į visus jaunuoliams ir jų tėvams galinčius iškilti klausimus apie studijų pasirinkimą, studijų programas ir netgi – ateities darbinę karjerą.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) turi naują vadovę. Po 18 metų nepriekaištingo vadovavimo, prof. dr. Pranas Žiliukas palieka direktoriaus pareigas, kuriose dirbo nuo pat 2007 metų ir buvo perrinktas šešis kartus. Septintosios kadencijos nutarė netęsti.

Rugsėjo 26 d. vykusiame LAMA BPO narių susirinkime buvo patenkintas P. Žiliuko prašymas atšaukti iš užimamų pareigų ir išrinkta nauja asociacijos direktorė dr. Kristina Bespalova, iki šiol dirbusi LAMA BPO vyriausiąja programuotoja. Ji pareigas pradeda eiti spalio 16 d.

Prof. dr. P. Žiliuko vadovavimo metu buvo suformuoti ir įtvirtinti šiuolaikiniai stojimo į aukštąsias mokyklas procesai šalyje. Siekiant užtikrinti sklandų priėmimo procesų perdavimą, ilgametis vadovas sutiko dar metus eiti patarėjo pareigas. Šis sprendimas leis naujai vadovei sėkmingai perimti ilgamečio lyderio sukauptą patirtį ir užtikrinti LAMA BPO veiklos tęstinumą.

Naujoji vadovė yra stipri IT ir studijų administravimo ekspertė, turinti fizinių mokslų (informatikos mokslo krypties) daktaro laipsnį. Ji yra sukaupusi didelę vadovavimo patirtį aukštajame moksle, ypač studijų ir sistemų administravimo srityje – dirbo Kauno technologijos universiteto Informacinių sistemų vystymo projektų vadove, Studijų programų skyriaus vadove, ėjo Kauno kolegijos Studijų ir taikomųjų mokslų departamento vadovės pareigas, kur prižiūrėjo priėmimo, studijų ir mokslo taikomosios veiklos padalinius, aktyviai dalyvavo kokybės užtikrinimo, švietimo informacinių sistemų plėtroje. Iki naujo paskyrimo K. Bespalova dirbo LAMA BPO vyriausiąja programuotoja, vadovavo Bendrojo priėmimo informacinės sistemos projekto „Mokykis visą gyvenimą!“ posistemio kūrimo darbams. Jos kompetencijos apima duomenų analitiką ir strateginį požiūrį, o mokslinė ir pedagoginė veikla koncentruota į automatizuotą programų kūrimą bei intelektualiąsias mokymosi technologijas.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) parengė kasmetinę bendrojo priėmimo į šalies universitetus ir kolegijas apžvalgą.

2025 m. bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas apžvalgoje pateikiami pagrindinio ir papildomo priėmimo į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas, trumposios pakopos studijas bei profesines studijas (mokytojo) etapų rezultatai, fiksuoti rugpjūčio 25 d. Joje pateikiami duomenys lyginami su 2024 m. priėmimo rezultatais, o retrospektyvinei analizei pasitelkiami 2010–2025 m. duomenys. Pateikiama ir Eurostat duomenų.

Apžvalgoje pristatomi duomenys tiek pagal atskiras aukštąsias mokyklas, tiek pagal studijų krypčių grupes ir švietimo sritis, aptariama priėmimo į atskiras studijų krypčių grupes raida, atskirų savivaldybių abiturientų aktyvumas stojant į aukštąsias mokyklas, jų atitiktis priėmimo reikalavimams.

2025 m. bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas apžvalga

KU nuotr.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) kontaktai: tel. (+370) 37 280400, el. p.: aukstasis@lamabpo.lt, atstovas.spaudai@lamabpo.lt.

Mieli švietimo ir mokslo bendruomenės nariai, mokiniai, studentai, mokytojai, dėstytojai,

su naujais mokslo metais! Tegu nuostabios idėjos gimsta lengvai, tyrimai įkvepia, o mintys šuoliuoja. Pradėkime šiuos metus su entuziazmu ir gera nuotaika!

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) kolektyvas

Šiemet naujus mokslo metus pradės 19 498 pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų pirmakursiai (2024 m. – 18 956), iš kurių 12 577 studijuos valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis vietose (2024 m. – 12 468). Universitetuose stojantieji sudarė 12 146 studijų sutartis (2024 m. – 11 490), o kolegijose – 7 352 (2024 m. – 7 466). Šių metų Lietuvos abiturientai (kartu su baigusiais tarptautinio bakalaureato diplomo programą) sudarė 11 268 studijų sutartis (2024 m. – 10 743).

Birželio 1 d. prasidėjusiame bendrajame priėmime į aukštąsias mokyklas 14 universitetų ir 13 kolegijų stojantiesiems pasiūlė 593 studijų programas (2024 m. – 594). Priėmimas įvyko į 571 programą (2024 m. – 565). Bendrojo priėmimo metu prašymus LAMA BPO pateikė ir bent vieną pageidavimą įrašė 27 811 brandos atestatą turinčių asmenų (2024 m. – 26 137). Nustatytus minimalius reikalavimus valstybės finansuojamoms vietoms užimti ar studijų stipendijai gauti atitiko 19 876 asmenys (2024 m. – 18 356).

Stojantieji į Lietuvos aukštąsias mokyklas per šių metų pagrindinį priėmimą sudarė 17 335 studijų sutartis (2024 m. –    16 446), iš jų 11 710 – dėl valstybės finansuojamų studijų vietų (2024 m. – 11 476). Per papildomą priėmimą buvo sudaryta 2 413 studijų sutarčių, iš jų – 925 dėl valstybės finansuojamų studijų vietų.

Šiais metais universitetuose daugiausia studijų sutarčių buvo pasirašyta dėl socialinių mokslų studijų krypčių grupės programų – 16,54 proc. (2024 m. – 17,32 proc.). Antrojoje vietoje – informatikos mokslų krypčių grupė – 11,92 proc. (2024 m. – 11,73 proc.), trečioji – sveikatos mokslų krypčių grupė, joje sutartis pasirašė 11,73 proc. priimtų asmenų (2024 m. – 11,90 proc.). Ketvirtoji – verslo ir viešosios vadybos mokslų krypčių grupė – 11,60 proc. (2024 m. – 11,26 proc.), penktoji – inžinerijos mokslų studijų krypčių grupė – 11,18 proc. (2024 m. – 10,65 proc.).

Kolegijose daugiausia studijų sutarčių sudaryta dėl sveikatos mokslų krypčių grupės studijų programų – studijų sutartis sudarė 23,05 proc. priimtųjų (2024 m. – 20,68 proc.). Antroji pagal dydį – verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupė – 22,36 proc. (2024 m. – 25,80), trečioji – inžinerijos mokslų grupė – 18 proc. (2024 m. – 16,86 proc.).

Pasirenkančiųjų ugdymo mokslų studijų programas šiemet daugėjo universitetų sektoriuje. Dėl ugdymo mokslų studijų krypčių grupės programų sutartis universitetuose sudarė 5,94 proc. priimtųjų (2024 m. – 5,60 proc.), kolegijose – 9,49 proc. (2024 m. – 9,88 proc.).

Universitetuose sudarytos 8 734 studijų sutartys dėl valstybės finansuojamų vietų (2024 m. – 8 561). Čia studijuosiančiųjų vidutinis konkursinis balas siekia 8,57 (2024 m. – 7,81*). Daugiausia tokių sutarčių sudaryta su Vilniaus universitetu (3 608), Kauno technologijos universitetu (1 232) ir Vilniaus Gedimino technikos universitetu (1 165). Didžiausią studentų skaičių surinko Vilniaus universiteto Ekonomikos ir finansų (250), Teisės (239) ir Medicinos (202) studijų programos.

Su kolegijomis stojantieji sudarė 3 843 valstybės finansuojamas studijų sutartis (2024 m. – 3 907). Jų vidutinis konkursinis balas siekia 6,43 (2024 m. – 6,09*). Kolegijų sektoriuje daugiausia valstybės finansuojamų studijų sutarčių stojantieji sudarė su Vilniaus kolegija – 1 445, Kauno kolegija – 1 049 ir Klaipėdos valstybinė kolegija – 381. Didžiausią studentų skaičių surinko Vilniaus kolegijos Tarptautinio verslo studijų programa (140) ir Pradinio ugdymo pedagogikos studijų programa (92), taip pat Kauno kolegijoje vykdoma Bendrosios praktikos slaugos studijų programa (82).

Studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose pradės 3 267 stojantieji, turintys bent vieną 100 balų valstybinio brandos egzamino įvertinimą (2024 m. – 1 243), iš kurių 2 983 – šių metų abiturientai (2024 m. – 968). Daugiausia šimtukininkų studijuos Vilniaus universitete – 1 375 (2024 m. – 565).

Valstybės nefinansuojamose studijų vietose sudaryta 6 921 studijų sutartis (2024 m. – 6 488): universitetuose – 3 412 (2024 m. – 2 929), kolegijose – 3 509 (2024 m. – 3 559). Mokėsiančiųjų už studijas vidutinis konkursinis balas universitetų sektoriuje siekia 6,94 (2024 m. – 6,52*), kolegijų – 4,55 (2024 m. – 4,7*).

Universitetų sektoriuje daugiausia valstybės nefinansuojamų studentų sulaukė Vilniaus universitetas (766), Vytauto Didžiojo universitetas (555) ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (402). Kolegijose – Vilniaus kolegija (730), Kauno kolegija (635) ir SMK Aukštoji mokykla (348).

Studijas pedagogo kvalifikaciją teikiančiose studijų programose pradės 1 419 pirmakursių (2024 m. – 1 381), iš jų 768 – valstybės finansuojamose vietose (2024 m. – 733). Daugiausia būsimų pedagogikos studentų pasirinko Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo studijas Kauno kolegijoje (146), Specialiosios pedagogikos ir logopedijos studijų programą Vilnius universitete (145) ir Pradinio ugdymo pedagogikos studijų programą Vilniaus kolegijoje (131).

Šiemet jau antrieji metai, kai priėmimas vyko pagal dvi konkursines eiles. Antrąja konkursine eile galėjo pasinaudoti asmenys, atitinkantys Mokslo ir studijų įstatymu nustatytus socialinės dimensijos ir praktinės veiklos patirties kriterijus. Į valstybės finansuojamas vietas pagal šią eilę pakviestas 391 asmuo (2024 m. – 305), studijų sutartis pasirašė 357 asmenys (2024 m. – 283).

Ketvirtus metus Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje vyko priėmimas į kolegijų trumposios pakopos studijų programas. Studijų sutartis dėl trumposios pakopos studijų programų šiemet sudarė 27 stojantieji (2024 m. – 51), jie studijuos Kauno kolegijoje, Lietuvos inžinerijos kolegijoje, Lietuvos verslo kolegijoje, Panevėžio kolegijoje, SMK Aukštojoje mokykloje, Šiaulių valstybinėje kolegijoje ir Vilniaus kolegijoje.

* – 2024 m. vidutinio balo reikšmės pateiktos tik dėl informacijos, nes konkursinio balo skaičiavimo principai 2025 ir 2024 metais skiriasi.

Į aukštąsias mokyklas priimtų studentų skaičius (2025-08-25)

Studijų sutartis sudariusiųjų vidutinis konkursinis balas (2025-08-25)

Daugiausia studentų surinkusios studijų programos (2025-08-25)

Pirmakursių pasiskirstymas pagal studijų krypčių grupes (2025-08-25)

Daugiau informacijos apie bendrąjį priėmimą į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas:

https://lamabpo.lt/trumposios-pakopos-studijos/

https://lamabpo.lt/pirmosios-pakopos-ir-vientisosios-studijos/.

ISM, LSMU ir LMTA nuotr.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) kontaktai: tel. (+370) 37 280400, el. p.: aukstasis@lamabpo.lt, atstovas.spaudai@lamabpo.lt.

Per papildomą priėmimą kvietimus studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose gavo 3 320 asmenų, iš jų universitetuose – 1 546, kolegijose – 1 774. Kvietimus studijuoti galima matyti prisijungus prie savo prašymo paskyros, taip pat jie išsiųsti elektroniniais laiškais.

Studijuoti valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis vietose pakviesti 1 126 asmenys: į universitetus – 577, į kolegijas – 549. Daugiausia stojančiųjų pakviesta sudaryti studijų sutartis su Vilniaus universitetu (219), kolegijų sektoriuje – su Vilniaus kolegija (222). Kvietimus studijuoti ugdymo mokslus gavo dar 387 stojantieji.

Į valstybės nefinansuojamas vietas pakviesti 2 194 stojantieji: į universitetus – 969, į kolegijas – 1 225. Daugiausia tokių studijų sutarčių kviečiama sudaryti su Vilniaus universitetu (244) ir su Vilniaus kolegija (245).

Sudaryti studijų sutarčių pakviestas 1 201 šių metų abiturientas, iš jų į valstybės finansuojamas vietas – 530. Į trumposios pakopos studijas kolegijose pakviesta 18 asmenų, iš jų 7 – į valstybės finansuojamas vietas.

Kvietimus gavę stojantieji studijų sutartis gali sudaryti nuo rugpjūčio 22 d. 12 val. iki rugpjūčio 23 d. 16 val. (atvykus į aukštąją mokyklą), o elektroniniu būdu – iki rugpjūčio 23 d. 24 val.

Primename, kad stojantieji į Lietuvos aukštąsias mokyklas šiemet per pagrindinį priėmimą jau sudarė 17 335 studijų sutartis (2024 m. – 16 446), iš jų 11 710 – dėl valstybės finansuojamų studijų vietų (2024 m. – 11 476).

Šių metų papildomo priėmimo kvietimų duomenų šiame pranešime nelyginame su 2024 m., nes šiemet buvo tik vienas papildomo priėmimo etapas. Po sutarčių pasirašymo bus pateikti ir lyginamieji duomenys.

Daugiau informacijos apie bendrąjį priėmimą į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas:

https://lamabpo.lt/trumposios-pakopos-studijos/

https://lamabpo.lt/pirmosios-pakopos-ir-vientisosios-studijos/.

KU nuotr.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) kontaktai: tel. (+370) 37 280400, el. p.: aukstasis@lamabpo.lt, atstovas.spaudai@lamabpo.lt.

Stojantieji į Lietuvos aukštąsias mokyklas per šių metų pagrindinį priėmimą studijų sutarčių dėl valstybės finansuojamų vietų sudarė daugiau negu pernai. Universitetuose ir kolegijose iš viso sudarytos 17 335 studijų sutartys (2024 m. – 16 446), iš jų 11 710 – dėl valstybės finansuojamų studijų vietų (2024 m. – 11 476). Universitetuose studijas pradės 11 112 pirmakursių (2024 m. – 10 467), iš jų 8 274 – valstybės finansuojamose vietose (2024 m. – 8 061). Kolegijose sutartis sudarė 6 223 asmenys (2024 m. – 5 979), iš jų – 3 436 dėl valstybės finansuojamų vietų (2024 m. – 3 415).

Šių metų Lietuvos abiturientai sudarė 10 336 studijų sutartis (2024 m. – 9 828): universitetuose – 8 310 (2024 m. – 7 711), kolegijose – 2 026 (2024 m. – 2 117). Valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis vietose studijuos 8 183 šiemet brandos atestatus gavusieji asmenys (2024 m. – 8 061): universitetuose – 6 554 (2024 m. – 6 339), kolegijose – 1 629 (2024 m. – 1 722). Dėl valstybės nefinansuojamų vietų universitetuose studijų sutartis pasirašė 2 838 asmenys (2024 m. – 2 406), kolegijose – 2 787 asmenys (2024 m. – 2 564).

Daugiausia studijų sutarčių su būsimais studentais sudarė Vilniaus universitetas (4 074), Kauno technologijos universitetas (1 400), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (1 312), Vytauto Didžiojo universitetas (1 284) ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (914). Kolegijų sektoriuje – Vilniaus kolegija (1 857), Kauno kolegija (1 446) ir Klaipėdos valstybinė kolegija (597).

Daugiausia studijų sutarčių dėl valstybės finansuojamų studijų vietų sudaryta Vilniaus universitete (3 428), Kauno technologijos universitete (1 196) ir Vilniaus Gedimino technikos universitete (1 106). Studijų programos, pakvietusios daugiausia valstybės finansavimą gausiančių studentų: universitetuose – Ekonomika ir finansai (234) Vilniaus universitete, Teisė (231) Vilniaus universitete ir Medicina (195) Vilniaus universitete.

Kolegijų sektoriuje daugiausia valstybės finansuojamų pirmakursių ateis į Vilniaus kolegiją (1 277), Kauno kolegiją (944) ir Klaipėdos valstybinę kolegiją (333). Daugiausia valstybės finansavimą gausiančių pirmakursių bus Vilniaus kolegijos Tarptautinio verslo (121), Vilniaus kolegijos Pradinio ugdymo pedagogikos (75) ir Kauno kolegijos Bendrosios praktikos slaugos (74) studijų programose.

Studijų sutartis sudarė 3 190 asmenų, gavusių bent po vieną 100 balų valstybinio brandos egzamino įvertinimą (2024 m. – 1 208), iš kurių 2 924 yra šių metų abiturientai (2024 m. – 954). Daugiausia šimtukininkų studijuos Vilniaus universitete – 1 458.

Konkurencija dėl inžinerijos studijų programų didėja, studijų sutarčių dėl valstybės finansuojamų vietų universitetuose pasirašyta 1 219 (2024 m. – 1 167). Informatikos mokslus studijuosiančių asmenų valstybės finansuojamose vietose taip pat bus daugiau – 1 314 (2024 m. – 1 251). Kolegijose informatikos, fizinių mokslų, inžinerijos mokslų ir technologijų mokslų studijos kol kas ne tiek populiarios, bet ir čia dėl valstybės finansuojamų vietų pasirašytos jau 1 192 studijų sutartys (2024 m. – 1 216) .

Šiemet studijų sutartis dėl ugdymo mokslų studijų programų sudarė 1 189 asmenys (2024 m. – 1 144), iš jų – 656 valstybės finansuojamose vietose (2024 m. – 671), 533 – nefinansuojamose (2024 m. – 473). Daugiausia sutarčių sudaryta dėl Vilniaus universiteto Specialiosios pedagogikos ir logopedijos (122), Kauno kolegijos Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo (112) ir Vilniaus kolegijos Pradinio ugdymo pedagogikos (109) programų.

Kaip ir ankstesniais metais valstybė prioritetą skyrė pradinio ugdymo, specialiosios pedagogikos, mokomojo dalyko (matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros, fizikos, chemijos, biologijos, informacinių technologijų, istorijos, geografijos, vokiečių kalbos ir prancūzų kalbos) studijų programoms. Į jas studijuoti valstybės finansuojamose studijų vietose priimti 468 asmenys (2024 m. – 450).

Šiemet jau antrieji metai, kai priėmimas vyko pagal dvi konkursines eiles. Antrąja konkursine eile galėjo pasinaudoti asmenys, atitinkantys Mokslo ir studijų įstatymu nustatytus socialinės dimensijos kriterijus. I valstybės finansuojamas vietas pagal šią eilę pakviesti 392 asmenys (2024 m. – 306), studijų sutartis pasirašė 357 asmenys (2024 m. – 283).

Į trumposios pakopos studijas kolegijose priimti 26 asmenys (2024 m. – 37): 16 studijų sutartis pasirašė dėl valstybės finansuojamos vietos, 10 – dėl valstybės nefinansuojamos vietos (2024 m. – atitinkamai 32 ir 5).

Nuo rugpjūčio 15 d. iki 19 d. 15 val. stojantieji gali teikti prašymus dalyvauti papildomame priėmime. Į valstybės finansuojamą studijų vietą gali pretenduoti tik asmenys, pagrindinio priėmimo metu nesudarę jokios sutarties arba sudarę valstybės nefinansuojamų studijų sutartį. Papildomam priėmimui liko apie 500 valstybės finansuojamų vietų universitetinėms studijoms, arti 600 vietų – koleginėms studijoms.

Studijų sutartis su aukštosiomis mokyklomis sudariusių asmenų skaičius

Didžiausią studentų skaičių surinkusios studijų programos

Daugiau informacijos apie bendrąjį priėmimą į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas:

https://lamabpo.lt/trumposios-pakopos-studijos/

https://lamabpo.lt/pirmosios-pakopos-ir-vientisosios-studijos/.

VU nuotr.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) kontaktai: tel. (+370) 37 280400, el. p.: aukstasis@lamabpo.lt, atstovas.spaudai@lamabpo.lt.

Prasidėjus naujiems mokslo metams, studijų džiaugsmą neretai lydi rūpestis dėl finansų. Natūralus klausimas: ar pavyks susitvarkyti su finansiniais įsipareigojimais? Studentams padėti sėkmingai siekti aukštojo išsilavinimo pasirengęs Valstybinis studijų fondas (VSF) siūlo finansinę paramą, kurios paskirtis: valstybės remiamos paskolos studijų kainai, gyvenimo išlaidoms ar dalinėms studijoms užsienyje, taip pat socialinės stipendijos, tikslinės išmokos, studijų kainos kompensavimas ir kitos finansinės paramos rūšys.

Visos paramos rūšys ir jų sąlygos išsamiai aprašytos VSF interneto svetainėje. Svarbu nepamiršti, kad kiekvienai paramos formai taikomi skirtingi reikalavimai ir paraiškų teikimo terminai, kurie kasmet gali keistis.

Valstybės remiamos paskolos – viena populiariausių finansavimo priemonių. 2025 m. jos suteikiamos šiomis sąlygomis:

• – kintamos palūkanos: 3 mėn. EURIBOR + 2,5 % banko marža;
• – grąžinimo terminas: iki 15 metų;
• – administravimo mokestis: nėra;
• – galima skolintis studijų kainai, gyvenimo išlaidoms (iki 5 600 Eur per metus) arba dalinėms studijoms užsienyje (iki 4 200 Eur per metus)
• – Visų gautų paskolų suma, neįskaitant palūkanų, negali būti didesnė negu 505 BSI (2025 m. atitinka 35 350 Eur). Vis dėlto, jei tais metais studento jau gautos ir dar prašomos paskolos suma viršija nustatytą paskolų limitą, jis gali prašyti šio limito padidinimo tik paskolai studijų kainai sumokėti.

Valstybės remiamų paskolų studijų kainai ir dalinėms studijoms užsienyje palūkanos gali būti apmokamos valstybės lėšomis visiems šių paskolų gavėjams.

Paskolų gyvenimo išlaidoms palūkanos gali būti apmokamos valstybės lėšomis studentams, kurie atitinka bent vieną sąlygą:

• – yra ne vyresni kaip 25 metų ir iki pilnametystės buvo nustatyta globa arba kurio abu tėvai yra mirę (patvirtinantys dokumentai siunčiami Valstybiniam studijų fondui iki prašymų teikimo termino pabaigos);
• – turi nustatytą 45 proc. ar mažesnį dalyvumo lygį;
• – turintys teisę gauti arba gaunantys socialinę pašalpą pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą (duomenys prašymo teikimo metu yra SPIS sistemoje).

Palūkanos kompensuojamos studijų laikotarpiu ir 24 mėn. nuo pradinės sutartyje nurodytos studijų baigimo datos. Studijų stabdymo laikotarpiu palūkanos nekompensuojamos. Palūkanų kompensavimas gali būti skiriamas tik pagal vieną studijų sutartį kiekvienoje pakopoje.

Paskolos grąžinamos linijiniu metodu per 15 metų (arba iki paskolos gavėjui sueis 65 metai). Paskolos grąžinimo grafiką sudaro bankas.

Paskolų grąžinimo pradžia:

• – sutartims, sudarytoms iki 2024 m. – 12 mėn. nuo studijų baigimo ar nutraukimo;
• – sutartims, sudarytoms nuo 2024 m. – 24 mėn. studijų baigimo ar nutraukimo.

Valstybinis studijų fondas – tai ne tik finansinė parama, bet ir investicija į Lietuvos jaunimo galimybes siekti išsilavinimo, nepriklausomai nuo jų socialinės ar ekonominės padėties.

Daugiau informacijos: https://vsf.lrv.lt/lt/

Rugpjūčio 15 d. stojantieji jau galės registruoti prašymus ir dalyvauti papildomo priėmimo etape į likusias laisvas studijų vietas universitetuose ir kolegijose. Papildomam priėmimui liko apie 500 valstybės finansuojamų vietų universitetinėms studijoms, arti 600 vietų – koleginėms studijoms. Prašymų teikimas baigsis rugpjūčio 19 d. 15 val. Į valstybės finansuojamas studijų vietas ir studijų stipendijas gali pretenduoti tik tie stojantieji, kurie pagrindinio priėmimo metu nesudarė jokios sutarties arba sudarė valstybės nefinansuojamų studijų sutartį.

Stojantieji kviečiami teikti prašymus Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje (BPIS), jungiantis per Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) tinklalapį. Papildomame priėmime stojantieji gali atnaujinti prašymus arba, jeigu nedalyvavo pagrindiniame priėmime, registruotis ir teikti naujus prašymus priimti studijuoti į universitetinių ar koleginių studijų programas, kuriose dar liko laisvų vietų. Teikiant prašymą galima nurodyti ne daugiau kaip 6 pageidavimus. Papildomo priėmimo laikotarpiu vyks ir stojamieji egzaminai į meno krypčių programas.

Kvietimai studijuoti bus skelbiami rugpjūčio 22 d. iki 9 val., juos stojantieji ras prisijungę prie priėmimo informacinės sistemos, taip pat informaciją gaus ir elektroniniu paštu. Sudaryti studijų sutartis stojantieji gali nuo rugpjūčio 22 d. 12 val. Sutarčių sudarymas atvykstant į aukštąją mokyklą baigsis rugpjūčio 23 d. 16 val., o elektroniniu būdu – iki 23 d. 24 val.).

Primename, kad per pagrindinį priėmimą į universitetus ir kolegijas kvietimus studijuoti gavo 20 906 stojantieji (2024 m. – 19 421). Studijuoti valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis vietose pakviesti 12 697 asmenys (2024 m. – 12 498), į valstybės nefinansuojamas studijų vietas – 8 209 stojantieji (2024 m. – 6 923).

Daugiau informacijos apie bendrąjį priėmimą į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas:

https://lamabpo.lt/trumposios-pakopos-studijos/

https://lamabpo.lt/pirmosios-pakopos-ir-vientisosios-studijos/.

VILNIUS TECH nuotr.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) kontaktai: tel. (+370) 37 280400, el. p.: aukstasis@lamabpo.lt, atstovas.spaudai@lamabpo.lt.