Mieli mokiniai, studentai, mokytojai, dėstytojai, tyrėjai, švietimo darbuotojai!

Sveiki sulaukę šventų Velykų! Tegu šis pavasario atgimimo laikas atneša į Jūsų gyvenimą naujų vilčių, šviesių minčių ir įkvėpimą kurti gražesnę ateitį.

Nuoširdžiai Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) kolektyvas

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) valdybos 2025 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 25-01 patvirtintas Bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštųjų mokyklų trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas 2025 metų tvarkos aprašas. Aprašas nustato 2025 m. bendrojo priėmimo į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas dalyvių veiksmus, atliekamus pasirengimo priėmimui į Lietuvos aukštąsias mokyklas (universitetus ir kolegijas) ir priėmimo etapų metu, etapų struktūrą ir datas, stojančiųjų registracijos į Bendrojo priėmimo informacinę sistemą (BPIS) ir prašymų priimti studijuoti į pirmąjį kursą, išsilavinimo, kvalifikacijų kitų pasiekimų duomenų gavimo arba juos liudijančių dokumentų teikimo tvarką, stojamųjų egzaminų ir testų sesijų tvarkaraščių, konkursinio balo ir konkursinių eilių sudarymo, stojančiųjų ir aukštųjų mokyklų informavimo apie priėmimo eigą ir rezultatus bei studijų sutarčių sudarymo tvarką, ataskaitų BPIS administravimo teisę turintiems asmenims rinkinius ir jų paskirtį.

Bendrasis priėmimas į aukštąsias mokyklas startuos birželio 1 d. Paskyrą stojantysis susikuria registruodamasis į BPIS, nuorodą į šį veiksmą jis ras LAMA BPO svetainėje (www.lamabpo.lt). Registruojantis asmens autentifikavimas vyksta per e. valdžios vartus, stojančiajam naudojantis e. bankininkyste, mobiliuoju ar kvalifikuotu parašu. Neturint tokios galimybės dar galima jungtis ir el. paštu, toks asmuo jungtųsi naudodamasis sistemos naudotojo identifikatoriumi ir pasirinktu slaptažodžiu, bet visiems rekomenduojama naudotis e. valdžios vartų paslauga, nes tada asmeniui mažiau reiks pateikti duomenų apie save, daugiau duomenų bus gaunama iš valstybės registrų.

Priėmimą šiemet sudarys du etapai: pagrindinis ir papildomas. Pagrindinis priėmimas šiemet baigsis vėliau negu įprasta dėl šiemet ilgiau užtruksiančių valstybinių brandos egzaminų pagrindinės ir pakartotinės sesijų bei vėlesnio brandos atestatų išdavimo.

Iki prasidedant prašymų priimti į aukštąją mokyklą teikimui kviečiame pasinaudoti LAMA BPO svetainėje teikiama 2025 m. konkursinio balo skaičiuokle ir įvertinti savo galimybes įstoti į pasirinktą studijų programą: https://lamabpo.lt/pirmosios-pakopos-ir-vientisosios-studijos/konkursinio-balo-skaiciuokle.

Bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštųjų mokyklų trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas 2025 metų tvarkos aprašas

2025 m. Bendrojo priėmimo į trumposios pakopos studijas datos

2025 m. Bendrojo priėmimo į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas datos

VU nuotr.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) kontaktai: tel. +370 37 280400, el. p.: aukstasis@lamabpo.lt, atstovas.spaudai@lamabpo.lt.

Dalyvauti išankstinėje stojamųjų egzaminų sesijoje į menų ir menų pedagogikos studijų programas kovo 14–31 d. užsiregistravo 109 asmenys, planuojantys šią vasarą stoti į aukštąsias mokyklas. 7  iš jų pasirinko laikyti daugiau negu po vieną egzaminą. Teigiamą įvertinimą gavo 92 egzaminuotieji, iš jų 12 išlaikė po du egzaminus. Egzaminus išlaikę asmenys bendrojo priėmimo metu galės pretenduoti į pasirinktas menų ir menų pedagogikos studijų programas. Egzaminais rūpintis jiems jau nereikės, jeigu nekeis pasirinktos studijų programos.

Šiemet išankstiniai stojamieji egzaminai vyko į Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) menų ir meno pedagogikos programas, į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) muzikos studijų ir muzikos atlikimo studijų programas, į Vilniaus universiteto (VU) Šiauliuose vykdomą muzikos pedagogikos studijų programą. Išankstinėje stojamųjų egzaminų sesijoje stojamieji egzaminai taip pat vyko į Vilniaus kolegijos (VK) muzikinio teatro ir šokio pedagogikos studijų programas. Stojamųjų egzaminų rezultatus stojantieji sužinojo prisijungę prie savo paskyros Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje. Laiškai apie egzaminų rezultatus taip pat buvo išsiųsti el. paštu.

Daugiausia būsimų stojančiųjų užsiregistravo į VDU vykdomus menų stojamuosius egzaminus, čia juos išlaikė 60 asmenų. Į LMTA studijų programas egzaminus išlaikė 25, į VK – 14 jaunuolių, VU – 1. Vienas pretendentas egzaminus išlaikė į dvi aukštąsias mokyklas – VDU ir VK. Nedalyvavusieji išankstinėje stojamųjų egzaminų sesijoje stojantieji galės registruotis birželio mėnesį ir laikyti egzaminus vasaros pagrindinės stojamųjų egzaminų sesijos metu. Dalyvavusieji išankstinėje stojamųjų egzaminų sesijoje, bet neišlaikę egzamino, jo perlaikyti pagrindinės stojamųjų egzaminų sesijos metu nebegalės, tačiau galės pretenduoti į kitas menų studijų programas ir laikyti kitus egzaminus.

Vasaros stojamųjų egzaminų sesija vyks birželio 12 d. – rugpjūčio 5 d. Daugiau informacijos apie bendrąjį priėmimą į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas galima rasti LAMA BPO tinklalapyje: https://lamabpo.lt/pirmosios-pakopos-ir-vientisosios-studijos/.

Menų studentai pasidalino savo patirtimi

Savo patirtimi laikant egzaminus išankstinėje sesijoje pasidalino du Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto pirmakursiai: Muzikos produkcijos programos studentas Patriks Tabaks ir Naujųjų medijų meno programos studentas Lukas Aleksandravičius. Abu studentai mokyklą baigė 2024 m., Lukas – VDU „Rasos“ gimnaziją, Patriks – Rygos katedros choro mokyklą.

Iš Latvijos į Lietuvą studijuoti atvykęs Patriks pasakojo, kad stojant į Muzikos produkcijos programą jam teko atlikti kompozicijos analizę, dalyvauti motyvaciniame pokalbyje ir pateikti savo muzikinių kūrinių portfolio. Stojamiesiems egzaminams rengtis Patriks pradėjo maždaug prieš pusę metų, nes portfolio parengimas užtrunka nemažai laiko. Išlaikytas egzaminas išankstinės sesijos metu jam suteikė pasitikėjimo. Šiuo metu vaikinas dalyvauja daugelyje papildomų projektų, bendradarbiauja su pramogų prodiuserinėmis kompanijomis, dalyvauja pasirodymuose, nori kuo greičiau įsitraukti į šią veiklą ir studijų metu išbandyti savo verslo idėjas.

Lukas pasakojo, kad stojant į Naujųjų medijų meno programą stojamasis egzaminas buvo dviejų dalių: motyvacinio pokalbio ir kūrybinių darbų peržiūros. Motyvacinis pokalbis vyko nuotoliniu būdu, jo metu būsimas studentas turėjo prisistatyti, papasakoti apie savo patirtį ir įrodyti, kad ši programa jam tikrai tinka. Prieš pokalbį reikėjo įkelti darbų portfolio, kurį vertintojai peržiūrėjo iš anksto ir komentarus pateikė pokalbio metu. Rengtis stojimui būsimasis studentas pradėjo dar lapkritį, rinkdamas fotografijos darbus ir planuodamas pristatymo struktūrą.

Stojamąjį egzaminą Lukas laikė išankstinės sesijos metu, nes norėjo sumažinti nerimą prieš valstybinius brandos egzaminus: „Visgi pavasarį išlaikytas egzaminas didelio pasitikėjimo nepridėjo, visada galvojau, kad prireikus galėsiu perlaikyti kitais metais.“ Lukas neabejoja savo pasirinkimu, bet paklaustas apie studijų iššūkius, atsakė, kad jam sunkiausia tiksliai suplanuoti laiką ir įveikti „kūrybinį bloką“. Jau studijuodamas vaikinas domisi būsima karjera: užsiima užsakomąja švenčių ir menine fotografija, plečia savo profesionalumo galimybes ir ieško alternatyvų fotografijos srityje.

VDU nuotr.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) kontaktai: tel. (+370) 37 280400, el. p.: aukstasis@lamabpo.lt, atstovas.spaudai@lamabpo.lt.

Ar kada susimąstėte, kas slypi už sėkmingai į aukštąją mokyklą įstojusių studentų šypsenų? Tai ne tik puikiai išlaikyti egzaminai, bet ir tvirtas tikėjimas savo svajone, užsispyrimas ir kryptingas darbas. Šie jaunuoliai dar mokykloje žinojo kur nori studijuoti ir nė akimirkai neabejojo savo pasirinkimu. Jie nesiblaškė tarp skirtingų studijų programų, o susikoncentravo ties savo tikslu. Šiame straipsnyje atskleisime, kas padeda motyvuotiems studentams įgyvendinti savo svajones ir sėkmingai žengti pirmuosius žingsnius į norimą karjerą.

Pakalbinome šešis jaunuolius: Godą Čiaraitę ir Liną Grinevičiūtę iš Kauno „Saulės“ gimnazijos, Augustę Mortą Vaitkutę iš Kauno Jono Pauliaus II-ojo gimnazijos, Ramintą Liubinaitę ir Godą Beniušytę iš Šakių „Žiburio“ gimnazijos ir Irmantą Aleksą iš Vilniaus Žirmūnų gimnazijos, kurių istorijos įkvepia ir žavi. Jau mokykloje jie buvo tvirtai apsisprendę dėl savo studijų programos, kurią pasirinko pirmuoju prioritetu.

G. Čiaraitė studijuoja mediciną Vilniaus universiteto (VU) antrajame kurse. Kiti pašnekovai pasirinko studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU): L. Grinevičiūtė yra II kurso, R. Liubinaitė ir G. Beniušytė – IV kurso medicinos studentės, A. M. Vaitkutė studijuoja III kurse farmaciją, o I. Aleksa jau baigė medicinos studijas ir šeimos medicinos rezidentūrą, o šiuo metu ruošiasi stoti į medicinos mokslo krypties doktorantūrą.

Skirtingos patirtys atvedė į mediciną

Patirtys, kurios paskatino jaunuolius rinktis šį kelią, gana įvairios. „Visą gyvenimą svarsčiau apie mediciną, vaikystėje svajojau apie veterinarijos studijas. Žinoma, buvo ir kitų sričių, kuriomis domėjausi, bet medicina vis tiek liko pirmoje vietoje. Be to, pačiai gyvenimo aplinkybės susiklostė taip, kad teko patirti artimą ryšį su medicinos pasauliu, persirgti nelengva liga ir patirti, kokie nuostabūs yra gydytojai. Manau, tai mane irgi įkvėpė siekti šio savo tikslo“, – pasakoja G. Čiaraitė.

L. Grinevičiūtę gydytojos specialybę paskatino pasirinkti du dalykai – mama, kuri yra greitosios medicinos pagalbos specialistė, ir jos pačios nuo mažens žavėjimasis gydytojais. „Mama visada mokė, jog gėrio ir nuoširdumo niekad nebūna per daug. Įžvelgusi šias savybes gydytojo profesijoje, supratau, jog tai bus mano kelias, mano aplinka, kurioje norėsiu tobulėti“, – sako Lina.

A. M. Vaitkutė nuo mažens domėjosi augalų pasauliu, lankė botanikos būrelį, kur susipažino su vaistiniais augalais, taip pat nuo vaikystės susidūrė su profesionaliu požiūriu į sportą, sveiką mitybą, maisto papildais, tinkamais vaistais sergant. „Tikriausiai tai ir paskatino galiausiai pasirinkti farmacijos studijas, kurios turi daug karjeros galimybių“, – sako Augustė Morta.

R. Liubinaitė pasakoja, kad nebuvo jokio spaudimo rinktis mediciną nei iš artimos aplinkos, nei iš mokytojų. Mokydamasi gimnazijoje bandė save įsivaizduoti tiek humanitarinių, tiek tiksliųjų mokslų srityse. Palaipsniui susiformavo nuomonė, kad nori padėti žmonėms ir savo ateitį sieti su sveikatos priežiūra.

G. Beniušytei mokykloje gerai sekėsi visi dalykai, tačiau labiausiai patiko biologija, ypač tuomet, kai mokydavosi apie žmogaus organų sistemas, visuomet norėdavo paskaityti daugiau, suprasti žmogaus organizme vykstančius mechanizmus. „Artimoje aplinkoje nebuvo žmonių, studijuojančių šią specialybę arba dirbančių gydytojais, todėl pasirinkti mediciną tikriausiai įtakos turėjo noras suprasti žmogaus organizmą ir matė plačias karjeros galimybes, kurias suteikia ši specialybė“, – sako Goda.

Irmantas besimokydamas 8–9 klasėse lankė taikomosios chemijos būrelį ir jo mokytoja pastūmėjo vaikiną toliau siekti mokslo aukštumų bei svarstyti apie mediko karjerą: „Mokytoja man parodė, kad turiu gebėjimus, kurie veda tiesiai į mediciną, todėl esu jai dėkingas.“

Nuoseklus mokymasis – kelias į svajonių studijas

Kalbinti studentai pasakojo, kad mokykloje visuomet mokėsi nuosekliai ir tikslingai, stengėsi nepasilikti spragų, tačiau intensyviausias pasiruošimas egzaminams ir stojimui prasidėjo 12-oje klasėje. Jie svarbiausiais mokomaisiais dalykais laikė tuos, kurie buvo susiję su jų pasirinkta studijų kryptimi: biologija ir chemija, o dalyvavimas olimpiadose ir konkursuose padėjo gilinti žinias ir motyvavo mokytis. Taip pat pabrėžė, kad gamtos mokslai ir bendrojo lavinimo dalykai yra esminiai tiek studijoms, tiek ir tolimesnei karjerai. Visi studentai laikė po penkis valstybinius brandos egzaminus. Daugelis jų pasiekė ypač aukštų rezultatų, kai kurie net gavo maksimalius įvertinimus. Šimtukais iš biologijos džiaugėsi Šakių „Žiburio“ gimnazijos abiturientės Raminta ir Goda, o Lina aukščiausią įvertinimą gavo iš lietuvių kalbos.

Buvo smalsu pasidomėti, kaip pašnekovams pavyko suderinti mokymąsi su kitomis veiklomis ir pasiekti tokių gerų rezultatų?

„Mokymosi laiką derinau su poilsiu ir sportu – grįžusi po pamokų visuomet leisdavau sau „atsikvėpti“, lankydavau lengvosios atletikos treniruotes – tai puikiai padėdavo prasiblaškyti bei surinkti reikiamų fizinio aktyvumo minučių skaičių! Grįžusi po treniruočių, sėsdavau prie namų darbų ir mokydavausi tiek, kiek reikėdavo, aišku, nepamiršdavau ir pamiegoti. Turėjau papildomus biologijos ir chemijos mokytojus. Labai daug darydavau savarankiškai, susitikimai vykdavo kartą per savaitę, todėl per tą savaitę pasiruošdavau klausimų, kuriuos konsultacijos metu išsiaiškindavome, šis būdas man pasirodė labai efektyvus ir naudingas“, – pasakoja Raminta.

„Mokykloje turėjau daug papildomų veiklų: po pamokų lankiau muzikos mokyklą, tautinius šokius ir lengvąją atletiką, todėl mokslams laiko likdavo tik vakare. Jei būdavo įmanoma, stengdavausi darbus atlikti šiek tiek anksčiau ir nepasilikti visko paskutinei minutei. Žinoma, kartais tekdavo „paaukoti“ laiką su draugais ar šeima, tačiau dažniausiai pavykdavo tinkamai suplanuoti laiką ir darbus. Taip pat mokykloje papildomai mokiausi biologijos ir chemijos – šių dalykų korepetitoriai padėjo ruošiantis egzaminams“, – sėkmės receptu dalijosi Goda Beniušytė.

Augustė Morta nuo pirmos klasės mokykloje pasirinko profesionalų plaukimą, todėl visada tekdavo laikytis dienotvarkės ir rimtai planuoti savo mokymosi laiką, kad būtų galima suderinti šias abi sritis: plaukimo treniruotes, išvykas į varžybas ir mokslus bei atsiskaitymus mokykloje. Taip pat ji paminėjo savo chemijos mokytoją, kurį sutiko 12-oje klasėje. Būtent šio žmogaus atsidavimas moksleiviams ir suteikė daugiausia žinių ir meilės chemijai, kuri yra itin svarbi renkantis ir studijuojant farmacijos studijas.

„Pradžioje organizuoti laiką mokymuisi buvo sunku, nes turėjau daug spragų, o viską išmokti vienu kartu buvo neįmanoma. Išbandžiau daugybę būdų ir atradau tai, kas man tiko. Kiekvieną darbo dieną mokiausi skirtingų dalykų, pavyzdžiui, pirmadienis skiriamas matematikai, antradienis lietuvių kalbai ir t. t. Savaitgaliais stengdavausi visų dalykų informaciją bendrai ir trumpai pakartoti, tam, kad žinias įsisavinčiau. Korepetitorių ar mentorių neturėjau, visą pagalbą suteikdavo Kauno „Saulės“ gimnazijos mokytojai. Visada sulaukdavau ir paskatinimo siekti tikslų“, – prisimena Lina.

Jai pritarė ir Goda, kad „Saulės“ gimnazijoje iš tiesų yra nuostabių mokytojų, kurie skatino ir motyvavo domėtis ne tik duota privaloma mokymosi medžiaga, bet ir papildomai dalyvauti kitose veiklose, olimpiadose, konkursuose – jiems iš tikrųjų rūpėjo kiekvieno mokinio ateitis. „Krūvis 12-oje klasėje buvo išties didelis, tad mokymuisi skirdavau nemažai laiko. Žinoma, mokslus stengiausi derinti su sportu, būreliais, įvairiomis veiklomis. Prieš egzaminų sesiją spręsdavau senesnes egzaminų užduotis – tai tikrai padėjo efektyviau pasirengti. Papildomai 12-oje klasėje naudojausi matematikos korepetitoriaus paslaugomis, nes tiesiog pajutau, kad man reikia daugiau praktikos ir pagalbos sprendžiant užduotis“, – patarimais dalijasi Goda.

„Gerai mokytis mane skatino mama ir močiutė, kurios dar pradinėse klasėse sakydavo: „Vaikeli, mokykis, antraip eisi geležinkelių klot“ (su didžiausia pagarba šiems profesionalams), tad didžiausias paskatinimas ir palaikymas buvo iš šeimos. III gimnazijos klasėje buvau mokyklos prezidentu, tad organizuoti savo laiką sekėsi sunkiau vien dėl renginių gausos, bet parėjęs iš mokyklos vieną valandą ilsėdavausi (tą patį dariau ir universitete, tikrai padeda atgauti jėgas tolesniam mokymuisi) ir tuomet sėsdavau prie namų darbų. IV gimnazijos klasėje prezidento pareigas keitė prioritetas egzaminams, laiko turėjau daugiau, todėl papildomai lankiau anglų kalbos pamokas, buvo papildomų namų darbų, bet viską suspėdavau atlikti“, – pasakoja Irmantas.

Kokie yra didžiausi studijų iššūkiai?

„Turbūt vienas didžiausių iššūkių yra informacijos kiekis, kurį reikia išmokti, tačiau asmeniškai, jaučiu pokytį žvelgiant nuo pirmo kurso iki dabar – informaciją išmokau apibendrinti, koncentruoti, atsirinkti svarbiausius aspektus. Taip pat nelengva įžengti į mokslinių darbų sferą – tai visiškai naujas laukas, kuriame viskas yra tarsi nuo nulio, bet smagu išbandyti naujus dalykus, atrasti save, peržengti baimės laiptelį bei tobulėti, tad manau, kad kiekvienas iššūkis yra asmeninis pasiekimas. O didžiausias ramstis – kartu besimokantys draugai ir mano artimieji. Besimokydami kartu praleidžiame daug laiko, kartais garsiai mokomės kartu, kartais pakalbame visai ne mokslų tema, norėdami prasiblaškyti. Esu perfekcionistė ir stengiuosi išmokti kuo daugiau informacijos, todėl kartais būna tikrai sunku, bet aplinkui esantys žmonės labai padeda. Žinoma, svarbus ir laiko planavimas, miegui ir poilsiui skirtas laikas, kuomet galime „pasikrauti“ jėgas ir vėl kibti į studijas“, – sako ketvirto kurso studentė Raminta.

Jai pritaria ir bendramokslė Goda, kad didžiausias iššūkis – tinkamai planuoti laiką ir jį paskirstyti taip, jog atsirastų laiko ne tik mokslams ar darbui, bet ir poilsiui. „Stengiuosi viską mokytis sistemingai, nuo modulio pradžios tam, jog prieš egzaminą nereikėtų jaudintis, kad kažko nespėsiu. Visuomet susidarau mokymosi planą, kurio laikausi – tai padeda susidoroti su stresu ir tinkamai paskirstyti laiką. Taip pat labai padeda tai, jog kartu su draugais dažnai mokomės kartu – taip yra daug lengviau ir linksmiau. Stengiuosi neapleisti savo mėgstamų veiklų – turėdama laisvo laiko daug bėgioju ir taip pailsiu nuo studijų krūvio“, – sako G. Beniušytė.

Irmanto nuomone, didžiausias iššūkis – gerai mokytis ir kartu sugebėti dalyvauti pouniversitetinėje veikloje. „Buvau kurso seniūnu visus šešerius studijų metus, tad teko ir pakovoti už kursą, ir padalyvauti universiteto posėdžiuose, ir „paalinti“ save padedant organizuoti renginius. Bet mokiausi tikrai gerai, o trečiame kurse su kolege įsteigėme studentų sportinių šokių kolektyvą „Salto“, kuris gyvuoja iki dabar. Per treniruotes atsipalaiduodavau ir vėl įgaudavau reikalingos energijos mokytis. Sportas, geras miegas (versdavau save miegoti 7–8 val. kasdien) ir subalansuota mityba buvo didžiausi pagalbininkai. Bet kartu padėjo ir bendravimas su studijų draugais, o vėliau ir paramediko darbas COVID-19 pandemijos metu“, – pasakoja Irmantas, kuris studijuodamas dar spėjo pabaigti ir profesinio mokslo paramediko programą.

Svajonių studijos: ar be abejonių?

Pasidomėjome ar svajonių studijas pasirinkę jaunuoliai jautė abejonių dėl savo pasirinkimo? „Kaip ir dauguma medicinos studentų, tikrai turėjau. Bet tai yra normalus psichologinės brandos procesas, tačiau ilgainiui supratau, kad esu dėkingas mane lydėjusiems žmonėms ir visiems gyvenimo procesams, kad atsidūriau čia, nes dabar esu laimingas“, – įsitikinęs Irmantas.

Jam pritaria ir G. Čiaraitė: „Žinoma, kad turėjau. Ypač sunkiais momentais, kai tiesiog krūvis toks didelis, jog atrodo, kad nebeįmanoma atlaikyti. Jau nuo pat studijų pradžios sužinome ir apie perdegimo pavojus – riziką nebejausti nei studentiško gyvenimo, nei studijų teikiamo pasitenkinimo, kai tarsi peržengiama riba ir tiesiog nebesinori nieko daryti. Bet patirtis moko ir žinodama pavojus savo emocinei sveikatai, stengiuosi savęs nespausti, truputį prislopinti savo perfekcionizmą ir nepamiršti pastudentauti. Ir jei galėčiau atsukti laiką atgal, visiškai nieko nekeisčiau, nes viską, ką dariau, padarė mane stipresniu ir atsparesniu žmogumi.“

„Abejonių dėl savo pasirinktos studijų programos nekyla, tačiau vis daugiau mokantis ir plečiant akiratį, atsiranda pasvarstymų, kokią teisingą profesinę sritį pasirinkti ateityje. Jei galėčiau atsukti laiką atgal, studijų programos nekeisčiau, tačiau stengčiausi daugiau domėtis papildomomis galimybėmis moksleiviams, kad galėčiau susipažinti su norima profesija iš arčiau dar prieš pradedant studijuoti universitete“, – pasakoja Augustė Morta.

„Praėjus pirmiems metams studijų galvojau, jog bet kuris žmogus galėtų studijuoti mediciną, tačiau dabar suprantu, jog ši specialybė yra žmonėms, kurie yra ryžtingi, atkaklūs, sąžiningai dirbantys. Supratau, jog norint būti gydytoju neužtenka užsidėti baltą chalatą, turi atiduoti visą save“, – įsitikinus Lina.

Studentų patarimai moksleiviams:

Irmantas Aleksa: „Nebijokite rinktis to, kas jūsų širdžiai iš tiesų patinka. Net jei iš karto nepavyks įstoti – tai nėra pasaulio pabaiga. Reikia stoti iš naujo ar jei tikrai nori to išsvajotojo kelio, perstoti iš kitos specialybės. Kai kurie į medicinos studijas stoja po kelis kartus, kiti svajoja būti pilotais, kompozitoriais. Ir tie, kurie tikrai nori, pasiekia savo.“

Goda Čiaraitė: „Patarčiau rinktis tokią studijų kryptį, kuri būtų tiesiog įdomiausia – negalėčiau įsivaizduoti, kaip ištverčiau medicinos studijas, jei man nebūtų įdomu. Žinoma, gali būti sunku apsispręsti, jei patinka keli dalykai, todėl svarbu išsamiai susipažinti su skirtingų universitetų studijų programomis ir pagalvoti apie ateities karjeros galimybes.“

Lina Grinevičiūtė: „Nebijoti rizikuoti ir siekti savo svajonių karjeros, sunkus darbas visada atsiperka, o pastangos veltui niekad nenueina. Iš tokių dalykų mes visi kažko pasimokome.“

Raminta Liubinaitė: „Pabandyti įsivardinti savo stipriausias savybes ir giliausius troškimus klausiant savęs „ko labiausiai geidžia mano širdis?“. Taip pat lankytis įvairiose aukštųjų mokyklų mugėse, kalbėti su studentais apie svajojamas programas, manau, kad vyresniųjų atsakymai į klausimus padėtų susidėlioti mintis. Drąsiai žvelkite į naujas pradžias ir, jei tik turite galimybę, jau mokykloje išbandykite savanorystę ar apsilankykite įstaigose, susijusiose su jus dominančia sritimi. Tai padės geriau suprasti, ar tikrai norite su tuo sieti savo ateitį.“

Goda Beniušytė: „Būti sąžiningiems patiems prieš save ir pamąstyti, ar pasirinkimui įtakos neturi aplinkinių nuomonė. Taip pat būti drąsiems ir neišsigąsti didelio studijų krūvio – viską įmanoma suderinti.“

Augustė Morta Vaitkutė: „Patarčiau nebijoti išbandyti savo jėgas dar prieš stojant į norimą studijų programą: galbūt turite pažįstamų, kurie galėtų supažindinti su norima profesija, gal yra galimybė pabūti asistentu ir pasibandyti, ar geidžiama profesija iš tikrųjų yra skirta jums. Nereikėtų baimintis ir valstybinių brandos egzaminų, nes visada yra papildomų galimybių kaip patekti į išsvajotą studijų programą, net jei nepavyksta iš pirmojo karto. Galiausiai pasidomėkite papildomomis užklasinėmis veiklomis, edukacijomis, kurias siūlo mokyklos, universitetai ar edukacijos centrai,  apsilankykite studijų mugėse, kur galėsit tiesiogiai pabendrauti su studentais.“

Nuotraukos iš asmeninių pašnekovų archyvų.

Patvirtintos 2025 m. bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas datos. Stojančiųjų į universitetus ir kolegijas prašymai nuo birželio 1 d. bus priimami Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje (BPIS), nuorodą į ją stojantieji ras Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) tinklalapyje.

Priėmimą šiemet sudarys du etapai: pagrindinis ir papildomas. Pagrindinio priėmimo prašymus stojantieji galės registruoti iki rugpjūčio 6 d. 11 val. Šio etapo rezultatai bus skelbiami rugpjūčio 11 d. iki 12 val. Studijų sutartis įstojusieji galės sudaryti elektroniniu būdu (nuo rugpjūčio 11 d. 15 val.) arba atvykus į aukštąją mokyklą (nuo rugpjūčio 12 d. 8 val.) iki rugpjūčio 14 d. 12 val. Pagrindinis priėmimas šiemet baigsis vėliau negu įprasta, nes pakartotinėje valstybinių brandos egzaminų sesijoje dalyvaus keli tūkstančiai abiturientų, todėl stengiamasi visiems užtikrinti lygias galimybes pretenduoti į valstybės finansuojamas studijų vietas.

Pagrindinio priėmimo metu nuo birželio 12 d. iki rugpjūčio 5 d. vyks stojamųjų egzaminų sesija norintiems stoti į menų ir trumposios pakopos studijų programas. Egzaminų rezultatai bus paskelbti iki rugpjūčio 5 d. Egzaminų tvarkaraštis bus skelbiamas LAMA BPO tinklalapyje.

Nuo rugpjūčio 15 d. iki 19 d. 15 val. vyks papildomas priėmimas. Jei papildomo priėmimo metu atsirastų poreikis, gali būti organizuojama trumpa stojamųjų egzaminų sesija. Kvietimų studijuoti stojantieji sulauks rugpjūčio 22 d. iki 9 val. Studijų sutartis įstojusieji galės sudaryti nuo rugpjūčio 22 d. 12 val. iki rugpjūčio 23 d. 16 val. atvykus į aukštąją mokyklą, elektroniniu būdu – iki 23 d. 24 val.

Primename, kad stojantiesiems į aukštąsias mokyklas 2025 m. taikomi tokie slenkstiniai reikalavimai:

• – stojantieji šiemet turės būti išlaikę ne mažiau kaip tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (išskyrus menus) ir vieną stojančiojo laisvai pasirinktą egzaminą;
• – šių trijų valstybinių brandos egzaminų įvertinimų aritmetinis vidurkis turi būti ne mažesnis negu pagrindinis mokymosi pasiekimų lygis (50 balų), jeigu stojama į universitetines studijas, ir ne mažesnis nei patenkinamas (41 balas), jei stojama į kolegines studijas;
• – visiems stojantiesiems taip pat reikės pasiekti mažiausią stojamąjį konkursinį balą, nustatytą pačių aukštųjų mokyklų. Mažiausius konkursinius balus tvirtina kiekviena aukštoji mokykla ir skelbia savo priėmimo taisyklėse.

Vidurinį išsilavinimą įgijusiems 2024 m. ir seniau galioja jų mokyklos baigimo metu taikyti minimalieji reikalavimai.

Jeigu domitės, kokią konkursinio balo reikšmę galite pasiekti pasirinkęs savo svajonių programą, pasinaudokite https://lamabpo.lt/ tinklalapyje esančia konkursinio balo skaičiuokle.

Daugiau informacijos apie bendrąjį priėmimą į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas galima rasti LAMA BPO tinklalapyje:

https://lamabpo.lt/trumposios-pakopos-studijos/;

https://lamabpo.lt/trumposios-pakopos-studijos/priemimo-datos/;

https://lamabpo.lt/pirmosios-pakopos-ir-vientisosios-studijos/;

https://lamabpo.lt/pirmosios-pakopos-ir-vientisosios-studijos/priemimo-datos/.

KU nuotr.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) kontaktai: tel. (+370) 37 280400, el. p.: aukstasis@lamabpo.lt, atstovas.spaudai@lamabpo.lt.

Vasario 7 d. Klaipėdoje šurmuliavo jau dešimtą kartą moksleiviams surengta studijų mugė „Studijų regata“. Šiemet renginys buvo ypač sėkmingas – jame dalyvavo beveik 8 tūkst. moksleivių, kurie susipažino su 27 aukštosiomis mokyklomis ir profesinio mokymo įstaigomis. Lankytojų sugūžėjo iš Kretingos, Tauragės, Šilutės, Užvenčio, Viekšnių, Plungės, Pagėgių, Naujosios Akmenės, Mažeikių, Telšių, Gargždų, Dituvos, Šilalės, Mosėdžio, Priekulės, Neringos, Palangos, Skuodo, Kvėdarnos, Kuršėnų, Plikių, Radviliškio, Darbėnų, taip pat iš Šilalės, Šilutės, Telšių, Klaipėdos, Plungės, Kretingos rajonų.

Mugės dalyviai lankytojus šiemet stebino savo išradingumu. „Studijų regatoje 2025“ buvo galima iš arti pažvelgti į naujausias technologijas, susipažinti su dirbtinio intelekto teikiamomis galimybėmis, patiems prisiliesti prie robotų valdymo. Renginio dalyviai lankytojams pristatė net 17 pranešimų, kurie suteikė moksleiviams vertingų įžvalgų apie studijų pasirinkimą, karjeros galimybes, naujausias technologijas ir kitus svarbius ateities klausimus.

Mugėje dalyvavo ir Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) pristatydama išsamų pranešimą „2025 m. priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas“ apie slenkstinius reikalavimus, konkursinio balo sandarą, konkursinio balo skaičiuoklę, priėmimo datas, finansavimo galimybes, LAMA BPO atliekamas funkcijas.

Primename, kokie 2025 m. slenkstiniai reikalavimai stojantiesiems į aukštąsias mokyklas:

LAMA BPO konsultuoja ir padeda stojantiesiems visais su priėmimu susijusiais klausimais: teikia informaciją apie priėmimo sąlygas, studijų programas, stojamųjų balų skaičiavimo tvarką ir kitus svarbius aspektus ne tik priėmimo metu, tiek ir ištisus metus.

Priėmimas į aukštąsias mokyklas prasidės birželio 1 d., o iki to laiko kviečiame išbandyti 2025 m. konkursinio balo skaičiuoklę ir įvertinti savo galimybes įstoti į pasirinktą studijų programą: https://lamabpo.lt/pirmosios-pakopos-ir-vientisosios-studijos/konkursinio-balo-skaiciuokle

Daugiau informacijos apie bendrąjį priėmimą į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas galima rasti LAMA BPO tinklalapyje: https://lamabpo.lt/trumposios-pakopos-studijos/, https://lamabpo.lt/pirmosios-pakopos-ir-vientisosios-studijos/.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) kontaktai: tel. (+370) 37 280400, el. p.: aukstasis@lamabpo.lt, atstovas.spaudai@lamabpo.lt.

Trečiadienį, sausio 29 d., Kauno „Žalgirio“ arenoje įvyko jau tradicija tapęs karjeros renginys – „Aukštųjų mokyklų mugė 2025“. Kaip ir kasmet, po didžiausios šalies arenos stogu būsimiesiems studentams prisistatė bene visos Lietuvos aukštosios mokyklos ir regiono profesinio mokymo įstaigos.

Nemokamas renginys pritraukė minias smalsių jaunuolių, trokštančių susipažinti su aukštojo mokslo galimybėmis Lietuvoje. Mugė buvo pilna veiksmo ir gyvybės, o didžiulis susidomėjimas dar kartą patvirtino, kokia aktuali ir svarbi tema yra studijų pasirinkimas. Lankytojai čia gavo vertingos informacijos apie studijų programas, stojimą į aukštąsias mokyklas, karjeros perspektyvas, taip pat galėjo pasiklausyti įdomių diskusijų, pranešimų ir sėkmės istorijų. Renginiai vyko trijose erdvėse: amfiteatre, renginių erdvėje ir VIP salėje.

Gausiai dalyvių susirinko į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos organizuotą diskusiją „Ką svarbu žinoti šių ir ateinančių metų abiturientams?“, kurioje naujoves ir aktualią informaciją abiturientams bei jaunesnių klasių mokiniams pristatė švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Regina Valutytė, Nacionalinės švietimo agentūros direktorius Simonas Šabanovas ir ŠMSM Ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė.

Ką aktualu žinoti šiemet stojantiems į aukštąsias mokyklas mugės metu lankytojus individualiai konsultavo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) atstovai, o mugei įsibėgėjus amfiteatro renginių erdvėje buvo pristatytas išsamus pranešimas „2025 m. priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas“ apie slenkstinius reikalavimus, konkursinio balo sandarą, konkursinio balo skaičiuoklę, priėmimo datas, finansavimo galimybes, LAMA BPO atliekamas funkcijas.

Primename, kokie 2025 m. slenkstiniai reikalavimai stojantiesiems į aukštąsias mokyklas:

• – stojantieji į aukštąsias mokyklas šiemet turės būti išlaikę ne mažiau kaip tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (išskyrus menus) ir vieną stojančiojo laisvai pasirinktą egzaminą;
• – šių trijų valstybinių brandos egzaminų įvertinimų aritmetinis vidurkis turi būti ne mažesnis negu pagrindinis mokymosi pasiekimų lygis (50 balų), jeigu stojama į universitetines studijas, ir ne mažesnis nei patenkinamas (41 balas), jei stojama į kolegines studijas;
• – visiems stojantiesiems taip pat reikės pasiekti mažiausią stojamąjį konkursinį balą, nustatytą pačių aukštųjų mokyklų. Mažiausius konkursinius balus tvirtina kiekviena aukštoji mokykla ir skelbia savo priėmimo taisyklėse.

Vidurinį išsilavinimą įgijusiems 2024 m. ir seniau, galioja jų mokyklos baigimo metu taikyti minimalieji reikalavimai.

LAMA BPO konsultuoja ir padeda stojantiesiems visais su priėmimu susijusiais klausimais: teikia informaciją apie priėmimo sąlygas, studijų programas, stojamųjų balų skaičiavimo tvarką ir kitus svarbius aspektus ne tik priėmimo metu, tiek ir ištisus metus.

Priėmimas į aukštąsias mokyklas prasidės birželio 1 d. Linkime jums sėkmingai įveikti egzaminus ir įgyvendinti savo svajones! Taip pat kviečiame išbandyti 2025 m. konkursinio balo skaičiuoklę ir įvertinti savo galimybes įstoti į pasirinktą studijų programą:

https://lamabpo.lt/pirmosios-pakopos-ir-vientisosios-studijos/konkursinio-balo-skaiciuokle/

Daugiau informacijos apie bendrąjį priėmimą į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas galima rasti LAMA BPO tinklalapyje: https://lamabpo.lt/trumposios-pakopos-studijos/, https://lamabpo.lt/pirmosios-pakopos-ir-vientisosios-studijos/.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) kontaktai: tel. (+370) 37 280400, el. p.: aukstasis@lamabpo.lt, atstovas.spaudai@lamabpo.lt.

 

Paskelbta Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) parengta kasmetinė bendrojo priėmimo į šalies universitetus ir kolegijas apžvalga.

2024 m. bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas apžvalgoje pateikiami 2024 m. vykusio pagrindinio priėmimo ir dviejų papildomo priėmimo į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas bei trumposios pakopos studijas etapų rezultatai, fiksuoti rugpjūčio 29 d. Joje pateikiami duomenys lyginami su 2023 m. priėmimo rezultatais, o retrospektyvinei analizei pasitelkiami 2010–2024 m. duomenys. Pateikiama ir Eurostat duomenų.

Apžvalgoje pristatomi duomenys tiek pagal atskiras aukštąsias mokyklas, tiek pagal studijų krypčių grupes ir švietimo sritis, aptariama priėmimo į atskiras studijų krypčių grupes raida, atskirų savivaldybių abiturientų aktyvumas stojant į aukštąsias mokyklas, jų atitiktis priėmimo reikalavimams.

2024 m. bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas apžvalga 

VILNIUS TECH nuotr.