Skip to main content

Autorius: Deimantė Vainorytė

Nuo rugpjūčio 7 d. prasideda papildomas priėmimas į aukštąsias mokyklas

Rugpjūčio 7 d. 15 val. iki 10 d. stojantieji jau galės registruoti prašymus ir dalyvauti papildomo priėmimo pirmajame etape į likusias laisvas studijų vietas universitetuose ir kolegijose. Prašymų šiam etapui teikimas baigsis rugpjūčio 10 d. Į valstybės finansuojamas studijų vietas ir studijų stipendijas gali pretenduoti tik tie stojantieji, kurie pagrindinio priėmimo metu nesudarė jokios sutarties arba sudarė valstybės nefinansuojamų studijų sutartį.

Stojantieji kviečiami teikti prašymus Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje (BPIS), jungiantis per Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) tinklalapį. Papildomame priėmime stojantieji gali atnaujinti prašymus arba, jeigu nedalyvavo pagrindiniame priėmime, registruotis ir teikti naujus prašymus priimti studijuoti į universitetinių ar koleginių studijų programas, kuriose dar liko laisvų vietų. Teikiant prašymą galima nurodyti ne daugiau kaip 6 pageidavimus. Papildomo priėmimo laikotarpiu vyks ir stojamieji egzaminai į meno krypčių programas.

Kvietimai studijuoti bus skelbiami rugpjūčio 16 d. iki 12 val., juos stojantieji ras prisijungę prie priėmimo informacinės sistemos, taip pat informaciją gaus ir elektroniniu paštu. Sudaryti sutartis stojantieji gali tiek elektroniniu būdu (nuo rugpjūčio 16 d. 15 val.), tiek atvykus į aukštąją mokyklą (nuo rugpjūčio 17 d. 8 val. iki 18 d. 16 val.).

Nuo rugpjūčio 21 d. 15 val. iki 24 d. vyks papildomo priėmimo antrasis etapas, kurio metu stojantieji galės teikti prašymus į likusias laisvas studijų vietas. Kvietimai studijuoti bus išsiųsti iki rugpjūčio 28 d. 12 val. Sutartis stojantieji galės sudaryti elektroniniu būdu (nuo rugpjūčio 28 d. 15 val.) arba atvykus į aukštąją mokyklą (nuo rugpjūčio 29 d. 8 val. iki 30 d. 17 val.).

Daugiau informacijos apie centralizuotą priėmimą į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas galima rasti LAMA BPO tinklalapyje: https://lamabpo.lt/trumposios-pakopos-studijos/ ir https://lamabpo.lt/pirmosios-pakopos-ir-vientisosios-studijos/.

KTU nuotr.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) kontaktai: el. p.: aukstasis@lamabpo.lt, atstovas.spaudai@lamabpo.lt.

Studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose kviečiama per 21,2 tūkst. stojančiųjų, išaugo inžinerijos ir pedagogikos populiarumas

Aukštosios mokyklos pagrindinio priėmimo metu šiemet pakvietė studijuoti daugiau stojančiųjų negu pernai. Į valstybės finansuojamas vietas jų pakviesta net 481 daugiau negu praėjusiais metais. Kvietimą studijuoti universitete arba kolegijoje gavo 21 246 stojantieji (2022 m. – 20 517). Šią žinią savo prašymo paskyroje ir elektroniniuose laiškuose jau gali matyti 11 466 jaunuoliai, pretenduojantys studijuoti universitetuose (2022 m. – 10 892), ir 9 780 – kolegijose (2022 m. – 9 625).

Iš visų 25 908 prašymą studijuoti ir duomenis pateikusių asmenų (2022 m. – 25 403) bent vienam pageidavimui nustatytus valstybės finansuojamos ar nefinansuojamos vietos reikalavimus tenkino 22 446 asmenys (2022 m. – 21 323). Turinčių teisę pretenduoti į valstybės finansuojamas ir studijų stipendijų vietas yra 15 191 (2022 m. – 13 404), iš jų 9 906 yra šių metų abiturientai (2022 m. – 8 143).

Studijuoti valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis vietose pakviesti 12 345 asmenys (2022 m. – 11 864): universitetuose – 8 606 (2022 m. – 8 220), kolegijose – 3 739 (2022 m. – 3 644).

Sudaryti studijų sutarčių pakviesta ir daugiau negu pernai einamųjų metų abiturientų – 12 439 (2022 m. – 11 887): 8 374 universitetuose (2022 m. – 7 671) ir 4 065 kolegijose (2022 m. – 4 216).

Rekordinis skaičius stojančiųjų į ugdymo mokslus

Šiemet atsirado naujų tendencijų renkantis studijų kryptis: padidėjo trauka į inžinerijos mokslus, šiemet kviečiama studijuoti 9 proc. daugiau nei pernai.

Kvietimus studijuoti ugdymo mokslus gavo 39 proc. daugiau stojančiųjų negu pernai: 1 413 stojančiųjų (2022 m. – 1 018), iš jų į valstybės finansuojamas vietas pakviesta 716 asmenų (2022 m. – 587). Pakviestųjų į Specialiosios pedagogikos ir logopedijos studijų programą yra beveik dvigubai daugiau. Jau ir pernai šios programos populiarumas buvo didelis: ją rinkosi trečdaliu daugiau pirmakursių negu ankstesniais metais. Šiemet daugiau pakviestųjų yra ir į pradinio ugdymo ir lietuvių kalbos studijų programas. Nuo 2020 m. pedagogikos studijų populiarumas išaugo 67 proc.

Daugiausia būsimų pedagogikos studentų sulauks šios studijų programos: Klaipėdos valstybinės kolegijos Ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogika – 136, Vilniaus kolegijos Vaikystės pedagogika – 132, Vytauto Didžiojo universiteto Mokomojo dalyko pedagogika – 129. Įstojusieji į valstybės finansuojamas prioritetinių specializacijų pedagoginių studijų vietas turės galimybę gauti skatinamąsias 319 eurų stipendijas.

Kaip ir ankstesniais metais, pagal pirmąjį prioritetą universitetuose daugiausia stojančiųjų rinkosi socialinių, sveikatos mokslų, verslo ir viešosios vadybos, informatikos ir inžinerijos mokslų studijų programas.

Priėmimas įvyko į 570 studijų programų (2022 m. – 565), kuriose pasiektas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytas mažiausias leistinas studentų skaičius programoje.

Daugiausia stojančiųjų – į Vilniaus universitetą, Vilniaus ir Kauno kolegijas

Gausiausio stojančiųjų būrio sulauks Vilniaus universitetas, kuriame sudaryti studijų sutartis kviečiami 4 322 asmenys. Į Kauno technologijos universitetą pakviesti 1 385 stojantieji, į Vytauto Didžiojo universitetą – 1 374, į Vilniaus Gedimino technikos universitetą – 1 364, į Lietuvos sveikatos universitetą – 1 002. Kolegijose daugiausia stojančiųjų kviečiama mokytis Vilniaus kolegijoje – 1 716, Kauno kolegijoje – 1 572, SMK Aukštojoje mokykloje – 1 545, Klaipėdos valstybinėje kolegijoje – 949.

Daugiausia kvietimų studijuoti valstybės finansuojamose studijų vietose sulaukė stojantieji į Medicinos studijų programą Vilniaus universitete – 201. Studijuoti Programų sistemų programoje Kauno technologijos universitete kviečiami 197, Vilniaus universitete Teisės studijų programoje – 192, Ekonomikos ir finansų programoje – 177 stojantieji, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos programoje – 144 stojantieji.

Kolegijų sektoriuje daugiausia valstybės finansuojamų studijų vietų turėtų užimti į Vilniaus kolegijos Tarptautinio verslo studijų programą kvietimus gavę stojantieji – 125. Į Programų sistemų studijų programą Vilniaus kolegijoje kvietimus gavo 83 stojantieji, į Kauno technikos kolegijos Automobilių techninį eksploatavimą – 71, į Kauno kolegijos Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo – 69, Logistikos – 62 stojantieji.

Daugiau šimtukininkų

Studijuoti kviečiami 1 514 stojančiųjų, turintys bent vieną 100 balų valstybinio brandos egzamino įvertinimą (2022 m. – 1 223), iš kurių 1 116 – šių metų abiturientai (2022 m. – 815). Daugiausia šimtukininkų kviečiami studijuoti Vilniaus universitete – net 730.

Į menų studijų programas, į kurias stojant reikalingi stojamieji egzaminai, užsiregistravo 1 928 stojantieji (2022 m. – 1 974). Egzaminus išlaikė 1 614 stojančiųjų (2022 m. – 1 495).

Populiarėja trumposios studijos

Antrus metus vykstantis priėmimas į trumposios pakopos studijų programas šalies kolegijose šiemet sulaukė daugiau stojančiųjų. Į šias studijas gali pretenduoti asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą arba profesinę kvalifikaciją. Šiemet 29 stojantieji gavo kvietimus į informatikos mokslų studijų programas.

Studijų sutartis galima pasirašyti nuo rugpjūčio 3 d.

Nuo rugpjūčio 3 d. 8 val. iki rugpjūčio 4 d. 16 val. kvietimus gavę stojantieji kviečiami sudaryti sutartis su aukštosiomis mokyklomis. Dauguma aukštųjų mokyklų suteikia galimybę sutartis sudaryti elektroniniu būdu nuo rugpjūčio 2 d. 15 val. iki rugpjūčio 4 d. 16 val.

Nuo rugpjūčio 7 d. 15 val. iki 10 d. stojantieji galės teikti prašymus dalyvauti papildomo priėmimo pirmajame etape. Į valstybės finansuojamą studijų vietą galės pretenduoti tik pagrindinio priėmimo metu nesudarę jokios sutarties arba sudarę valstybės nefinansuojamų studijų sutartį. Kvietimų studijuoti stojantieji sulauks rugpjūčio 16 d.

Rugpjūčio 21 d. 15 val. iki 24 d. vyks papildomo priėmimo antrasis etapas, kurio metu stojantieji galės teikti prašymus į laisvas studijų vietas. Kvietimai studijuoti bus išsiųsti rugpjūčio 28 d.

Kvietimų mokytis aukštosiose mokyklose skaičius*

Aukštoji mokykla

Kvietimų studijuoti į valstybės finansuojamas ir studijų stipendijų vietas (vf+vnf/st) skaičius

Pokytis proc. (vf+
vnf/st)

Kvietimų studijuoti į valstybės nefinansuojamas vietas (vnf) skaičius

Pokytis proc.
(vnf)

Bendras pokytis proc.

(vf+

vnf/st+

vnf)

2023 m.

2022 m.

2023 m.

2022 m.

 

Universitetai

Balstogės universiteto filialas Vilniuje

11

14

-21

-21

Europos humanitarinis universitetas

4

13

-69

-69

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

77

76

1

1

ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas

51

52

-2

236

80

195

117

Kauno technologijos universitetas

1 270

1 138

12

115

115

0

11

Kazimiero Simonavičiaus universitetas

23

16

44

44

Klaipėdos universitetas

205

191

7

103

91

13

9

LCC tarptautinis universitetas

2

3

-33

-33

Lietuvos muzikos ir teatro akademija

166

171

-3

23

24

-4

-3

Lietuvos sporto universitetas

90

89

1

147

107

37

21

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

553

530

4

449

439

2

3

Mykolo Romerio universitetas

247

316

-22

281

263

7

-9

Vilniaus dailės akademija

269

285

-6

84

62

35

2

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

1 178

1 046

13

186

204

-9

9

Vilniaus universitetas

3 592

3 474

3

730

762

-4

2

Vytauto Didžiojo universitetas

908

852

7

466

479

-3

3

Iš viso universitetuose

8 606

8 220

5

2 860

2 672

7

5

Kolegijos

Alytaus kolegija

94

87

8

168

155

8

8

Šv. Ignaco Lojolos kolegija

90

98

-8

76

73

4

-3

Kauno kolegija

952

890

7

620

624

-1

4

Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija

62

72

-14

101

140

-28

-23

Kolpingo kolegija

107

122

-12

-12

Kauno technikos kolegija

233

241

-3

58

52

12

-1

Klaipėdos valstybinė kolegija

312

316

-1

637

554

15

9

Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla

43

44

-2

80

88

-9

-7

Lietuvos verslo kolegija

241

252

-4

-4

Marijampolės kolegija

77

88

-13

237

188

26

14

Panevėžio kolegija

109

107

2

259

186

39

26

SMK Aukštoji mokykla

1 545

1 525

1

1

Šiaulių valstybinė kolegija

209

188

11

370

335

10

11

Utenos kolegija

109

102

7

377

309

22

18

Vilniaus dizaino kolegija

30

32

-6

55

46

20

9

Vilniaus kolegija

1 098

1 089

1

618

650

-5

-1

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija

321

290

11

103

296

-65

-28

Vilniaus verslo kolegija

389

386

1

1

Iš viso kolegijose

3 739

3 644

3

6 041

5981

1

2

IŠ VISO

12 345

11 864

4

8 901

8653

3

4

*į LAMA BPO pateiktus duomenis neįeina tiesiogiai į aukštąsias mokyklas priimtųjų skaičius.

Didžiausią valstybės finansuojamų vietų (vf+vnf/st) kviečiamųjų skaičių surinkusios studijų programos:

Eil. Nr.

Aukštoji mokykla

Studijų programa

Pakviestųjų į vf vietas sk.

Universitetai

1.

Vilniaus universitetas

Medicina

201

2.

Kauno technologijos universitetas

Programų sistemos

197

3.

Vilniaus universitetas

Teisė

192

4.

Vilniaus universitetas

Ekonomika ir finansai

177

5.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

Medicina

144

6.

Vilniaus universitetas

Programų sistemos

129

7.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Programų inžinerija

126

8.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Multimedija ir kompiuterinis dizainas

122

9.

Vilniaus universitetas

Politikos mokslai

118

10.

Vilniaus universitetas

Psichologija

111

Kolegijos

1.

Vilniaus kolegija

Tarptautinis verslas

125

2.

Vilniaus kolegija

Programų sistemos

83

3.

Kauno technikos kolegija

Automobilių techninis eksploatavimas

71

4.

Kauno kolegija

Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas

69

5.

Kauno kolegija

Logistika

62

6.

Vilniaus kolegija

Bendrosios praktikos slauga

61

7.

Vilniaus kolegija

Vaikystės pedagogika

57

8.

Kauno kolegija

Pardavimai ir marketingas

53

9.

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija

Grafinis dizainas

52

10.

Kauno technikos kolegija

Statybos inžinerija

49

Daugiau informacijos apie centralizuotą priėmimą į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas galima rasti LAMA BPO tinklalapyje: https://lamabpo.lt/trumposios-pakopos-studijos/ ir https://lamabpo.lt/pirmosios-pakopos-ir-vientisosios-studijos/.

VGTU, ISM, VK nuotr.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) kontaktai: el. p.: aukstasis@lamabpo.lt, atstovas.spaudai@lamabpo.lt.

Į Lietuvos aukštąsias mokyklas jau užsiregistravo 24,5 tūkst. stojančiųjų

Liepos 19 d. Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje (BPIS) jau buvo užsiregistravę per 24,5 tūkst. stojančiųjų. 19 tūkst. asmenų jau pasirinko ketinamas studijuoti studijų programas, daugiau negu pusė iš jų – 2023-ųjų abiturientai. Šiais metais studijų programas siūlo 16 universitetų ir 18 kolegijų.

Stojantieji į aukštąsias mokyklas savo prašymuose aukščiausiu prioritetu dažniausiai rinkosi universitetines socialinių mokslų (16 proc.), sveikatos mokslų (14 proc.), verslo ir viešosios vadybos (12 proc.), informatikos mokslų (9,5 proc.), menų (9 proc.) studijų programas, kolegijų sektoriuje – verslo ir viešosios vadybos (23 proc.), sveikatos mokslų (23 proc.), inžinerijos mokslų (14 proc.), ugdymo mokslų (10 proc.) studijų krypčių grupių programas.

Jau tradicija, kad daugiausia stojančiųjų studijas renkasi Vilniaus universitete, toliau rikiuojasi Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Populiarumu išsiskiria Medicinos studijų programa Lietuvos sveikatos mokslų universitete ir Vilniaus universitete. Taip pat šiame universitete nemažai stojančiųjų renkasi Psichologijos, Teisės, Specialiosios pedagogikos ir logopedijos, Programų sistemų, Kriminologijos ir Kūrybos komunikacijos studijų programas. Į populiariausių programų dešimtuką šiuo metu patenka Mykolo Romerio universiteto Teisės ir ikiteisminio proceso studijų programa, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Odontologijos ir Kauno technologijos universiteto Programų sistemų studijų programos.

Norintieji studijuoti kolegijose prašymuose dažniausiai nurodo Kauno kolegiją, Vilniaus kolegiją ir Klaipėdos valstybinę kolegiją. Dažniausiai stojantieji renkasi Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo studijų programą Kauno kolegijoje ir Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, taip pat Vaikystės pedagogikos studijų programą Vilniaus kolegijoje ir Marijampolės kolegijoje. Tarp populiariausių studijų programų jau keletą metų išlieka Kosmetologijos ir Burnos higienos studijų programos, vykdomos Kauno kolegijoje, Bendrosios praktikos slaugos studijų programa, vykdoma Vilniaus kolegijoje ir Alytaus kolegijoje. Panašus skaičius stojančiųjų renkasi Tarptautinio verslo, Kineziterapijos, Higieninės ir dekoratyvinės kosmetologijos (Vilniaus kolegija), Logistikos (Kauno kolegija) studijų programas.

Laikyti vieną ar daugiau stojamųjų egzaminų į meno krypties studijų programas užsiregistravo daugiau nei 1,9 tūkst. stojančiųjų. Egzaminuose jau dalyvavo per 1,6 tūkst. stojančiųjų, iš jų teigiamai įvertinti 1 594 asmenys. Pagrindinė stojamųjų egzaminų sesija vyks iki liepos 25 d.

Į ugdymo studijų krypčių grupės studijų programas jau užsiregistravo per 2,4 tūkst. stojančiųjų. Nuo šių metų stojantiesiems į ugdymo mokslų studijų programas nėra vykdomas motyvacijos vertinimas. Šiemet prioritetinėms priskiriamos šios studijų kryptys: pradinio ugdymo pedagogai, specialieji pedagogai, mokomojo dalyko pedagogai pagal matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros, fizikos, chemijos, biologijos, informacinių technologijų, istorijos, geografijos, vokiečių kalbos ir prancūzų kalbos dalyko specializacijas. Taip pat prioritetas teikiamas informatikos, inžinerijos, matematikos, fizinių mokslų, slaugos ir akušerijos studijų kryptims.

Primename, kad stojantiesiems svarbu dėmesingai užpildyti prašymą. Pirmuoju pageidavimu stojantysis turėtų nurodyti labiausiai norimą studijų programą su pasirinktu finansavimo šaltiniu ir atitinkamai pagal svarbą išrikiuoti kitus pageidavimus. Pagrindinio priėmimo metu jų į savo prašymą galima įtraukti ne daugiau kaip 9 pageidavimų.

Apie pagrindinio priėmimo rezultatus stojantieji bus informuoti rugpjūčio 2 d. tiek informacinėje sistemoje, tiek elektroniniu paštu. Studijų sutartis įstojusieji galės sudaryti elektroniniu būdu (nuo rugpjūčio 2 d. 15 val.) arba atvykus į aukštąją mokyklą (nuo rugpjūčio 3 d. 8 val.) iki rugpjūčio 4 d. 16 val. Rugpjūčio 7–10 d. vyks papildomas priėmimas. Kvietimai studijuoti bus paskelbti rugpjūčio 16 d. Papildomo priėmimo antrasis etapas vyks rugpjūčio 21–24 d.

Daugiau informacijos apie centralizuotą priėmimą į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas rasite LAMA BPO tinklalapyje: https://lamabpo.lt/pirmosios-pakopos-ir-vientisosios-studijos/.

VILNIUS TECH, VU, KTU nuotr.

Kontaktai pasiteirauti: Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO), el. p. aukstasis@lamabpo.lt, atstovas.spaudai@lamabpo.lt.

 

Prasideda stojamųjų egzaminų sesija

Nuo birželio 13 d. iki liepos 25 d. vyksta stojamųjų egzaminų sesija ketinantiems stoti į aukštąsias mokyklas ir studijuoti pagal meno studijų krypčių grupės programas. Rezultatai bus skelbiami iki liepos 27 dienos.

Stojantieji prašymus dalyvauti stojamųjų egzaminų sesijoje kviečiami teikti Bendrojo priėmimo informacinės sistemoje (BPIS), prisijungiant per Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) tinklalapį. Stojamieji egzaminai vyksta aukštosiose mokyklose, jie organizuojami kiekvienai menų studijų programai. Stojamųjų egzaminų tvarkaraščiai skelbiami LAMA BPO tinklalapyje.

Asmeniui, užsiregistravusiam sistemoje ir į savo prašymą įtraukusiam meno studijų krypties programą, skiltyje „Stojamieji egzaminai“ bus priskiriami visi egzaminai, kuriuos reikia išlaikyti norint pretenduoti į pasirinktas studijų programas.

Į prašymą įtraukti meno studijų krypčių grupės studijų programas, į kurias numatyta laikyti egzaminus, galima likus ne mažiau kaip 24 val. iki stojamojo egzamino pradžios. Atkreipiame dėmesį, kad jaunuoliai, dalyvavę pavasario stojamųjų egzaminų sesijoje ir neišlaikę stojamojo egzamino, jo perlaikyti pagrindinės stojamųjų egzaminų sesijos metu nebegalės, tačiau galės pretenduoti į kitas menų studijų programas.  Jei papildomo priėmimo metu atsirastų poreikis, gali būti organizuojama trumpa stojamųjų egzaminų sesija.

Daugiau informacijos apie centralizuotą priėmimą į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas galima rasti LAMA BPO tinklalapyje: https://lamabpo.lt/pirmosios-pakopos-ir-vientisosios-studijos/.

VDU nuotr.

Kontaktai pasiteirauti: Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO)

El. p.: aukstasis@lamabpo.lt, atstovas.spaudai@lamabpo.lt.

Jau rengiamės studijoms!

Mokyklas baigiantys abiturientai turi daugybę ateities planų ir svajonių, o svajonės visada teikia džiaugsmo. Neretai viena iš jų – įgyti gerą išsilavinimą ir turėti mėgstamą darbą. Turbūt niekas nepaneigs, kad studijų metai gali būti patys gražiausi ir įsimintiniausi, be to, jei mokysitės to, apie ką svajojote, tikrai bus įdomu. Studijos – tai žingsnis į naują gyvenimo etapą, tad svajokite, eikite pirmyn ir kurkite gražesnę Lietuvą.

Jau nuo šiandien norintieji stoti į universitetus ir kolegijas kviečiami teikti prašymus Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje (BPIS), jungiantis per Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) tinklalapį. Šiais metais studijų programas siūlo 16 universitetų ir 18 kolegijų. Valstybės lėšomis numatoma priimti tiek pat kaip ir pernai – 12,7 tūkst. pirmakursių: 8,6 tūkst. į universitetus ir 4,1 tūkst. į kolegijas.

Šiemet priėmimą sudaro trys etapai: pagrindinis ir du papildomo priėmimo etapai. Pagrindinio priėmimo prašymus stojantieji gali registruoti iki liepos 28 d. 12 val. Visą šį laikotarpį, atsižvelgiant į brandos egzaminų rezultatus, į prašymą įtrauktus pageidavimus galima pildyti, išbraukti, keisti jų eiliškumą, pasirinkti studijų formą ir finansavimo pobūdį. Šio etapo rezultatai bus skelbiami rugpjūčio 2 d. iki 12 val. Studijų sutartis įstojusieji galės sudaryti elektroniniu būdu (nuo rugpjūčio 2 d. 15 val.) arba atvykus į aukštąją mokyklą (nuo rugpjūčio 3 d. 8 val.) iki rugpjūčio 4 d. 16 val.

Pagrindinio priėmimo metu nuo birželio 13 d. iki liepos 25 d. vyks stojamųjų egzaminų sesija norintiems stoti į menų studijų programas. Egzaminų rezultatai bus paskelbti iki liepos 27 d.

Jau antrus metus Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje vyks priėmimas į trumposios pakopos studijų programas šalies kolegijose. Į šias studijas galės pretenduoti asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą arba profesinę kvalifikaciją. Šiemet stojantieji bus priimami į 7 studijų krypčių programas. Preliminariai šioms studijoms numatyta 100 valstybės finansuojamų vietų.

Nuo rugpjūčio 7 iki 10 d. stojantieji galės teikti prašymus dalyvauti papildomo priėmimo pirmajame etape. Į valstybės finansuojamą studijų vietą galės pretenduoti tik pagrindinio priėmimo metu nesudarę jokios sutarties arba sudarę valstybės nefinansuojamų studijų sutartį. Jei papildomo priėmimo metu atsirastų poreikis, gali būti organizuojama trumpa stojamųjų egzaminų sesija. Kvietimų studijuoti stojantieji sulauks rugpjūčio 16 d. Studijų sutartis įstojusieji galės sudaryti elektroniniu būdu (nuo rugpjūčio 16 d. 15 val.) arba atvykus į aukštąją mokyklą (nuo rugpjūčio 17 d. 8 val.) iki rugpjūčio 18 d. 16 val. Papildomo priėmimo antrojo etapo metu stojantieji galės teikti prašymus rugpjūčio 21–24 d. Kvietimai studijuoti bus išsiųsti rugpjūčio 28 d., sutartis bus galima pasirašyti elektroniniu būdu (nuo rugpjūčio 28 d. 15 val.) arba atvykus į aukštąją mokyklą (nuo rugpjūčio 29 d. 8 val.) iki rugpjūčio 30 d. 17 val.

Primename, kad šiais metais stojantiesiems į aukštąsias mokyklas minimalieji reikalavimai nesikeičia. Kaip ir ankstesniais metais, norint pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas, abiturientai turi būti išlaikę tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir laisvai pasirenkamo dalyko. Stojantiesiems į menų studijų krypčių grupės studijų programas taikoma išimtis – jiems matematikos egzamino laikyti nebūtina. Stojant į aukštąsias mokyklas bus skaičiuojamas mokomųjų dalykų metinių įvertinimų vidurkis. Į universitetus galės būti priimami stojantieji, kurių penkių privalomų mokytis dalykų metinių įvertinimų aritmetinis vidurkis bus ne mažesnis negu 7, į kolegijas – ne mažesnis negu 6. Nesikeičia ir mažiausias stojamasis konkursinis balas. Stojant į universitetus jis turi būti ne mažesnis kaip 5,4, į kolegijų valstybės finansuojamas vietas – 4,3.

Daugiau informacijos apie centralizuotą priėmimą į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas galima rasti LAMA BPO tinklalapyje: https://lamabpo.lt/trumposios-pakopos-studijos/ ir https://lamabpo.lt/pirmosios-pakopos-ir-vientisosios-studijos/.

VU nuotr.

Kontaktai pasiteirauti: Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO)

El. p.: aukstasis@lamabpo.lt, atstovas.spaudai@lamabpo.lt.

Abiturientų atmintinė

Abiturientų atmintinėje galima rasti atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus dėl brandos egzaminų, sužinoti, kokį tolesnį mokymosi kelią galima rinktis, įgijus vidurinį išsilavinimą.

Joje taip pat pateikiama naudinga informacija apie priėmimo į profesines ir aukštąsias mokyklas sąlygas, profesinio mokymo ir koleginių bei universitetinių studijų naujoves ir privalumus.

Abiturientų atmintinė 2023

                                                                             

Naudinga informacija abiturientams prieš prasidedant brandos egzaminų sesijai

Pagrindinės valstybinių brandos egzaminų sesija šiais metais prasidės birželio 5 d. ir baigsis birželio 27 d. Pakartotinė brandos egzaminų sesija vyks birželio 28 – liepos 13 dienomis. Dalyvauti brandos egzaminų sesijoje turi teisę tik tie moksleiviai, kurių egzaminuojamo dalyko metiniai pažymiai – ne žemesni nei ketvertas.

Apie artėjančių egzaminų sesiją, kuri prasidės jau už mėnesio, kalbamės su Nacionalinės švietimo agentūros direktorės pavaduotoja dr. Asta Ranonyte.

– Į ką labiausiai reikėtų atkreipti dėmesį šiemetiniams abiturientams besirengiant brandos egzaminams?

– Ruošiantis egzaminams rekomenduojame pasinaudoti Nacionalinės švietimo agentūros parengta medžiaga ir pagalbos priemonėmis: nuo egzaminų tvarkos (kaip jie vyksta) ir tvarkaraščio iki trumpųjų testų (minimalius reikalavimus iliustruojančių užduočių), lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos vaizdo konsultacijų įrašų, gerai įvertintų darbų pavyzdžių, praėjusių ir ankstesnių metų brandos egzaminų užduočių, egzaminų vertinimo gairių (kaip teisingai pateikti atsakymus).

Taip pat abiturientai ras ir psichologų patarimų, kaip lengviau įveikti stresą prieš ir per egzaminus. Visa ši informacija skelbiama Nacionalinės švietimo agentūros interneto svetainėje (www.nsa.smm.lt/egzaminai).

– Ar šiemet numatoma naujovių abiturientams?

– Iš esmės pokyčių abiturientams šiais metais nėra. Vienintelis pasikeitęs dalykas, kad brandos egzaminus išlaikę abiturientai gaus skaitmeninius brandos atestatus.

Naujovė laukė lenkų tautinės III gimnazijos klasės mokinių (vienuoliktokų). Jie buvo pirmieji, kurie laikė lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros tarpinį patikrinimą. Kitais metais laikyti lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros brandos egzaminą jie galės tik dalyvavę šiame patikrinime, kurio rezultatas sudarys dalį galutinio įvertinimo. Pirmą kartą vykdomą lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros tarpinį patikrinimą balandžio 19 d. laikė beveik 800 mokinių.

– Kiek iš viso abiturientų šiemet laikys egzaminus? Lyginant su ankstesniais metais – jų daugiau, ar mažiau?

– Prašymus šiais metais laikyti egzaminus pateikė 27 621 kandidatas. Tai labai panašus skaičius abiturientų kaip ir pernai, ir užpernai: 2022 m. – 27 637 kandidatai, 2021 m. – 27 539 kandidatai. Lyginant su dar ankstesniais metais, abiturientų skaičius sumažėjo. Pavyzdžiui, 2018 m. brandos egzaminus laikė per 31,6 tūkst. Matyt, tai lemia bendros šalies demografijos tendencijos.

– Kiek egzaminų reikia išlaikyti norint gauti brandos atestatą?

– Norint gauti brandos atestatą, reikia būti išlaikius du brandos egzaminus (išskyrus atvejus, kai nuo pasirinkto brandos egzamino mokyklos vadovo įsakymu abiturientas yra atleistas). Vienas iš jų – lietuvių kalbos ir literatūros – yra privalomas. Šio egzamino tipą – valstybinį ar mokyklinį – galima rinktis savo nuožiūra. Antras egzaminas pasirenkamas laisvai arba abiturientas turi atlikti brandos darbą.

– Kiek gali rinktis jų daugiausia? Ir koks procentas abiturientų renkasi laikyti maksimalų egzaminų skaičių?

– Iš viso abiturientai gali rinktis ir laikyti ne daugiau kaip 7 brandos egzaminus. Laikyti maksimalų brandos egzaminų skaičių šiais metais pasirinko 0,26 proc. kandidatų.

– Kokius egzaminus abiturientai šiais metais rinkosi dažniausiai?

– Šiemet egzaminų rinkimosi tendencijos nesiskiria nuo ankstesnių metų. Abiturientai dažniausiai rinkosi anglų kalbos, matematikos, biologijos, istorijos egzaminus. Palyginti su praėjusiais metais, šiemet daugiau abiturientų pasirinko valstybinius geografijos ir chemijos brandos egzaminus. Iš mokyklinių brandos egzaminų ir šiemet populiariausias technologijų egzaminas.

– Koks visų šių metų abiturientų planuojamų laikyti brandos egzaminų pasirinkimas?

– Laikyti anglų valstybinį brandos egzaminą nusprendė 18 258 kandidatai, matematikos – 16 520, istorijos – 8 137, biologijos – 6 767, geografijos – 4 589 kandidatai.

Privalomo lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino tipą – valstybinį ar mokyklinį – abiturientai galėjo rinktis laisvai. Šiemet prašymus laikyti valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą pateikė 17 365 (pernai – 17 475), o mokyklinį – 8 792 kandidatai (pernai – 9 174).

Palyginti su praėjusiais metais, šiemet daugiau abiturientų pasirinko valstybinius geografijos (1,6 proc. daugiau) ir chemijos (0,4 proc.) brandos egzaminus. Nežymiai sumažėjo matematikos (1 proc. mažiau), anglų kalbos (0,9 proc.), fizikos (0,8 proc.), biologijos (0,4 proc.), istorijos (0,2 proc.) valstybinių brandos egzaminų populiarumas.

– Minėjote, kad šiais metais abiturientais gaus skaitmeninius brandos atestatus. Kodėl įvesta ši naujovė ?

– Šiemet brandos egzaminus išlaikę abiturientai bus pirmieji, kurie gaus skaitmeninius brandos atestatus. Tai numatyta pakeistoje Pažymėjimų ir brandos atestatų išdavimo tvarkoje, kuri įsigalioja nuo 2023 m. gegužės 1 d. Abiturientai skaitmeninius brandos atestatus galės atsispausdinti, peržiūrėti, atsisiųsti, o pametus ar kitaip praradus, nebereikės prašyti mokyklos išduoti dublikato ir atvykti jo pasiimti į mokyklą.

– Pagrindinė sesija baigsis birželio 27 d. Birželio 28 d. – liepos 13 d. vyks pakartotinė sesija. Kada bus paskelbti visi rezultatai?

– Pagrindinės egzaminų sesijos rezultatus numatoma paskelbti ne vėliau kaip iki liepos 13 d. Pakartotinės sesijos rezultatai bus paskelbti ne vėliau kaip iki liepos 17 d.

– Jei mokinys nepatenkintas egzaminų įvertinimais. Kada jis gali teikti apeliaciją ir per kiek laiko gaus atsakymą?

– Jei mokinys nesutinka su valstybinio brandos egzamino įvertinimu, per 2 darbo dienas nuo rezultatų paskelbimo dienos (pakartotinės sesijos – per 1 darbo dieną) mokyklos vadovui jis gali pateikti apeliaciją, kad darbas būtų dar kartą peržiūrėtas ir įvertintas iš naujo. Brandos atestatas bus išduodamas tik paaiškėjus apeliacijos rezultatams, kadangi jie įrašomi į brandos atestato priedą. Visas apeliacijas planuojama išnagrinėti iki 2023 m. liepos 26 d.

– Kiek procentų iš pateiktų apeliacijų įvertinimas pagerėja, kiek pablogėja ir kiek lieka toks pats?

– Pastaraisiais metais vyrauja tendencija, kad apeliacijų skaičius mažėja, o išnagrinėjus kandidatų darbus, absoliučios daugumos įvertinimai nekinta – tai liudija kokybišką vertintojų darbą. Pernai buvo pateiktos 733 apeliacijos dėl pagrindinės ir pakartotinės sesijos valstybinių brandos egzaminų rezultatų. Po apeliacijų išnagrinėjimo įvertinimai ir didėjo, ir mažėjo: iš 59 darbų, kurių įvertinimai pasikeitė, padidėjo 45 darbų (76,3 proc.) įvertinimai, sumažėjo – 14 darbų (23,7 proc.) įvertinimai.

– Ar verta pateikti apeliacijas? Ir kada tikrai reiktų jas teikti?

– Apeliaciją rekomenduojama teikti tuo atveju, jei abiturientas yra gerai susipažinęs su savo darbo rezultatais ir atlikto valstybinio brandos egzamino darbo virtualia kopija ir yra pagrįstai įsitikinęs įvertinimo klaidingumu. Rašant prašymus dėl apeliacijų nagrinėjimo galima nurodyti ir savo apeliacijos teikimo argumentus.

– Ko palinkėtumėte abiturientams?

– Gerai pasiruošti, pozityviai nusiteikti ir sėkmingai išlaikyti brandos egzaminus.

Visa informacija, aktuali šių metų abiturientams, skelbiama Nacionalinės švietimo agentūros interneto svetainėje (www.nsa.smm.lt/egzaminai), taip pat agentūros socialinių tinklų paskyrose (www.facebook.com/nsa.smm).

LSU nuotr.

Tarnyba Lietuvos kariuomenėje: pasirinkimo galimybės, perspektyvos

Studijos – svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo etapas, kuriame daugumai norisi maksimaliai išnaudoti atsiradusias galimybes. Tarnyba Lietuvos kariuomenėje? „Ne man“, – pagalvoja dažnas studentas ir skuba ieškoti kitų perspektyvų. Tačiau neskubėkite.

Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba primena kiekvieno Lietuvos piliečio pareigas ir kiekvienam siūlo priimtiniausias tarnybos Lietuvos kariuomenėje galimybes. Lietuvos Konstitucija numato, kad Lietuvos valstybės gynimas – kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga. Atlikti šią konstitucinę pareigą įmanoma, pasirinkus nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar savanoriškąją nenuolatinę karo tarnybą, dalyvaujant jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose ar studijuojant Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, vėliau – atėjus ir į profesinę karo tarnybą Lietuvos kariuomenėje.

Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba trunka nepertraukiamai 9 mėnesius Lietuvos kariuomenės daliniuose, kur karo prievolininkai įgyja pagrindinį karinį parengtumą ir atlieka pareigą Tėvynei. Tarnybos metu kariai gauna pilną valstybės išlaikymą – apgyvendinimą, maitinimą, aprangą, socialinį ir gyvybės draudimus. Kiekvienam kariui kiekvieną mėnesį mokama 181,30 eurų išmoka buitinėms išlaidoms padengti. Taip pat kiekvienam kariui kiekvieną mėnesį kaupiama speciali išmoka, svyruojanti nuo 2 513,70 eurų iki 3 924,90 eurų (priklauso nuo kario savanoriškumo renkantis tarnybą ir tarnybos pasiekimų įvertinimo), kurią karys gali naudoti savo nuožiūra ir kuri išmokama atlikus tarnybą. Be to, atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ir stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas prie konkursinio balo gali būti pridėta papildomų balų (+ 0,5 stojant į aukštąsias mokyklas, + 0,7 – į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją ar + 1 – į Pasieniečių mokyklą). Baigusių tarnybą karo prievolininkų darbdaviams galės būti taikomos ir įvairios subsidijos (pavyzdžiui, išleidus pašauktą karo prievolininką atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, priklausys 6 kalendorinių mėnesių subsidija darbuotojo darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms kompensuoti, tokia pati subsidija priklausys, jei bus įdarbintas karo prievolininkas po nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos).

Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba nuo kitų tarnybos būdų skiriasi tuo, kad ją atlikti karo prievolininkai yra šaukiami. Kasmet sausio mėnesį atsitiktine tvarka yra sudaromas karo prievolininkų sąrašas, į kurį patenka dauguma 18–23 metų amžiaus Lietuvos Respublikos pilietybę turinčių vaikinų. Sudarytas sąrašas yra prieinamas internete adresu www.sauktiniai.karys.lt. Čia galite patikrinti, ar esate šaukiamas, ir rasti nurodymus, kokius veiksmus reikia atlikti ir iki kada susisiekti su regioniniu karo prievolės ir komplektavimo padalinio specialistais.

Kiekvienas šaukiamojo amžiaus pilietis privalo savarankiškai pasitikrinti, ar nėra patekęs į kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašus. Jei patekote į šaukiamųjų sąrašus, iškart atvykti nebūtina, galima susisiekti su savo karo prievolės poskyriu ir nuotoliniu būdu. Nepatekus į sąrašą, tarnybą galima atlikti savanoriškai – tai padaryti gali 18–38 metų amžiaus vaikinai ir merginos: tereikia susisiekti su regioniniu karo prievolės ir komplektavimo padaliniu ir parašyti prašymą. Detalesnę informaciją apie šį tarnybos būdą Lietuvos kariuomenėje, tarnybos atlikimo datas ir vietas bei socialines garantijas galite rasti čia.

Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai – tai tokia privalomoji pradinė karo tarnyba, kurią atlikdamas karo prievolininkas įgyja pagrindinį karinį parengtumą, mokosi ir pasirengia veikti karinio vieneto sudėtyje, jam vadovauti. Šis 3 metus trunkantis tarnybos būdas leidžia vienu metu ir studijuoti, ir atlikti pilietinę pareigą bei ugdyti asmeninius lyderystės gebėjimus, plėsti pažintis. Mokymai trunka 3 metus, vidutiniškai 2 savaitgalius per mėnesį. Pagrindinės mokymų vietos yra Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, o praktiniai užsiėmimai ar lauko pratybos vyksta kariniuose poligonuose ir įvairiuose kariuomenės padaliniuose mokslo metų pabaigoje. Sėkmingai baigę studijas ir jaunesniųjų karininkų vadų mokymus, studentai įgyja karininko kvalifikaciją ir atsargos leitenanto laipsnį, taip pat gali tikėtis pasiūlymo ateiti į Lietuvos kariuomenę ir tapti profesinės karo tarnybos kariais. Daugiau informacijos apie jaunesniųjų karininkų vadų mokymus galite sužinoti čia.

Galbūt ne kiekvienas studentas žino, kad jis gali pasinaudoti išskirtine galimybe gauti finansinę paramą studijoms, jeigu nuspręs studijuoti pagal krašto apsaugos sistemai reikalingų specialybių studijų programas. Šiuo metu finansinės paramos gali tikėtis studentai, pasirinkę nuolatinę studijų formą ir, pavyzdžiui, elektronikos inžinerijos, elektronikos ir telekomunikacijų technologijų, šeimos medicinos ar vidaus ligų rezidentūros studijas. Detalaus finansuojamų studijų programų sąrašo aktualiąją redakciją viešai galima rasti čia.

Profesinė karo tarnyba – savanoriškai įsipareigota tarnyba pagal profesinės karo tarnybos sutartį Lietuvoje ir įstatymo nustatytais atvejais kitose valstybės, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose. Turbūt, ilgus metus Lietuvos kariuomenėje tarnavęs ne vienas karys sutiktų su teiginiu, kad profesinė karo tarnyba yra daugiau nei darbas – tai pašaukimas! Tai ne tik konkurencingas atlyginimas bei įvairūs priedai, socialinės garantijos, tobulėjimo ir karjeros galimybės, bet ir aktyvus gyvenimo būdas, pilnas dinamikos, iššūkių, ir žinoma, prestižas tarnauti savo valstybei, prisidėti prie jos saugumo užtikrinimo. Apie profesinę karo tarnybą detalesnė informacija teikiama čia.

Savanoriška nenuolatinė karo tarnyba – dar viena puiki galimybė suderinti savo civilinę veiklą ir karo tarnybą. Pasirinkęs šį būdą karo prievolininkas pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį savanoriškai įsipareigoja atlikti nenuolatinę karo tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose ar kituose Lietuvos kariuomenės vienetuose. Plačiau apie šios tarnybos sąlygas, trukmę bei perspektyvas galite pasiskaityti čia.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija rengia vadus-lyderius Lietuvos kariuomenei. Be karinių mokslų, stojantieji į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją renkasi ir vieną iš trijų universitetinių studijų programų: gynybos technologijų vadybą, nacionalinį saugumą ir gynybą bei tarptautinius santykius. Sėkmingai baigusiems vienintelės Lietuvoje karinės mokymo įstaigos absolventams yra suteikiamas aukštojo mokslo bakalauro diplomas ir Lietuvos kariuomenės leitenanto laipsnis. Daugiau apie šias studijas ir po jų atsiveriančias karjeros galimybes Lietuvos kariuomenėje rašoma čia.

Primename, kad nuo 2024 m. sausio įsigalioja nauja Mokslo ir studijų įstatymo 77 str. redakcija, kurioje numatyta, kad stojant į aukštąją mokyklą bus dvi konkursinės eilės, į antrąją eilę galės patekti ir tie, kurie bus atlikę nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, profesinę karo tarnybą ar savanorišką nenuolatinę karo tarnybą.

Aktualu? Pasikalbėkim!

Interneto svetainėje www.karys.lt surasite informacijos apie tarnybos Lietuvos kariuomenėje būdus, atrankos sąlygas, galimas tarnybos vietas, socialines garantijas, tobulėjimo ir karjeros Lietuvos kariuomenėje galimybes.

Jei kiltų klausimų, Jums maloniai atsakys ir patars Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos regioninių padalinių specialistai, kurių kontaktai skelbiami čia.

Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos informacija.

Lietuvos kariuomenės nuotraukos.

Patvirtintas detalizuotas švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. kovo 14 d. įsakymo Nr. V-329 „Dėl asmenų, 2023 metais stojančių į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas, centralizuoto priėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ įgyvendinimo tvarkos aprašas

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidento 2023 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 23-07 patvirtintas „Detalizuotas švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. kovo 14 d. įsakymo Nr. V-329 „Dėl asmenų, 2023 metais stojančių į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas, centralizuoto priėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ įgyvendinimo tvarkos aprašas“, kuris nustato LAMA BPO 2023 m. vykdomo centralizuoto priėmimo į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas dalyvių veiksmus.

Daugiau informacijos: https://lamabpo.lt/wp-content/uploads/2023/04/2023-m.-LAMA-BPO-vykdomo-centralizuoto-priemimo-tvarkos-aprasas.pdf

Patvirtintas mažiausias stojamasis konkursinis balas pretenduojantiems į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. V-407 patvirtintas mažiausias stojamasis konkursinis balas stojantiesiems į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas ir pretenduojantiesiems į studijų stipendijas 2023 metais.

Stojantiesiems į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas ir pretenduojantiesiems į studijų stipendijas 2023 m. nustatytos šios mažiausio stojamojo konkursinio balo reikšmės: universitetuose – 5,4, kolegijose – 4,3. Mažiausio stojamojo konkursinio balo reikšmė stojantiesiems į trumposios pakopos studijų valstybės finansuojamas studijų vietas – 4,3.

Daugiau informacijos: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/6b43f990cc6a11ed9978886e85107ab2

VDA nuotr.

                                                                       

  • 1
  • 2

Konsultavimas telefonu
+370 37 280400
Konsultavimas el. paštu:
dėl aukštojo mokslo
aukstasis@lamabpo.lt
dėl profesinio mokymo
profesinis@lamabpo.lt
Asociacijos bendrasis el. paštas
info@lamabpo.lt
Atstovė spaudai
+370 685 91460
 
atstovas.spaudai@lamabpo.lt
Studentų g. 54, LT-51424, Kaunas
I-IV  08:00-17:00
 V     08:00-15:45