Skip to main content

Autorius: Deimantė Vainorytė

Naudinga informacija abiturientams prieš prasidedant brandos egzaminų sesijai

Pagrindinės valstybinių brandos egzaminų sesija šiais metais prasidės birželio 5 d. ir baigsis birželio 27 d. Pakartotinė brandos egzaminų sesija vyks birželio 28 – liepos 13 dienomis. Dalyvauti brandos egzaminų sesijoje turi teisę tik tie moksleiviai, kurių egzaminuojamo dalyko metiniai pažymiai – ne žemesni nei ketvertas.

Apie artėjančių egzaminų sesiją, kuri prasidės jau už mėnesio, kalbamės su Nacionalinės švietimo agentūros direktorės pavaduotoja dr. Asta Ranonyte.

– Į ką labiausiai reikėtų atkreipti dėmesį šiemetiniams abiturientams besirengiant brandos egzaminams?

– Ruošiantis egzaminams rekomenduojame pasinaudoti Nacionalinės švietimo agentūros parengta medžiaga ir pagalbos priemonėmis: nuo egzaminų tvarkos (kaip jie vyksta) ir tvarkaraščio iki trumpųjų testų (minimalius reikalavimus iliustruojančių užduočių), lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos vaizdo konsultacijų įrašų, gerai įvertintų darbų pavyzdžių, praėjusių ir ankstesnių metų brandos egzaminų užduočių, egzaminų vertinimo gairių (kaip teisingai pateikti atsakymus).

Taip pat abiturientai ras ir psichologų patarimų, kaip lengviau įveikti stresą prieš ir per egzaminus. Visa ši informacija skelbiama Nacionalinės švietimo agentūros interneto svetainėje (www.nsa.smm.lt/egzaminai).

– Ar šiemet numatoma naujovių abiturientams?

– Iš esmės pokyčių abiturientams šiais metais nėra. Vienintelis pasikeitęs dalykas, kad brandos egzaminus išlaikę abiturientai gaus skaitmeninius brandos atestatus.

Naujovė laukė lenkų tautinės III gimnazijos klasės mokinių (vienuoliktokų). Jie buvo pirmieji, kurie laikė lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros tarpinį patikrinimą. Kitais metais laikyti lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros brandos egzaminą jie galės tik dalyvavę šiame patikrinime, kurio rezultatas sudarys dalį galutinio įvertinimo. Pirmą kartą vykdomą lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros tarpinį patikrinimą balandžio 19 d. laikė beveik 800 mokinių.

– Kiek iš viso abiturientų šiemet laikys egzaminus? Lyginant su ankstesniais metais – jų daugiau, ar mažiau?

– Prašymus šiais metais laikyti egzaminus pateikė 27 621 kandidatas. Tai labai panašus skaičius abiturientų kaip ir pernai, ir užpernai: 2022 m. – 27 637 kandidatai, 2021 m. – 27 539 kandidatai. Lyginant su dar ankstesniais metais, abiturientų skaičius sumažėjo. Pavyzdžiui, 2018 m. brandos egzaminus laikė per 31,6 tūkst. Matyt, tai lemia bendros šalies demografijos tendencijos.

– Kiek egzaminų reikia išlaikyti norint gauti brandos atestatą?

– Norint gauti brandos atestatą, reikia būti išlaikius du brandos egzaminus (išskyrus atvejus, kai nuo pasirinkto brandos egzamino mokyklos vadovo įsakymu abiturientas yra atleistas). Vienas iš jų – lietuvių kalbos ir literatūros – yra privalomas. Šio egzamino tipą – valstybinį ar mokyklinį – galima rinktis savo nuožiūra. Antras egzaminas pasirenkamas laisvai arba abiturientas turi atlikti brandos darbą.

– Kiek gali rinktis jų daugiausia? Ir koks procentas abiturientų renkasi laikyti maksimalų egzaminų skaičių?

– Iš viso abiturientai gali rinktis ir laikyti ne daugiau kaip 7 brandos egzaminus. Laikyti maksimalų brandos egzaminų skaičių šiais metais pasirinko 0,26 proc. kandidatų.

– Kokius egzaminus abiturientai šiais metais rinkosi dažniausiai?

– Šiemet egzaminų rinkimosi tendencijos nesiskiria nuo ankstesnių metų. Abiturientai dažniausiai rinkosi anglų kalbos, matematikos, biologijos, istorijos egzaminus. Palyginti su praėjusiais metais, šiemet daugiau abiturientų pasirinko valstybinius geografijos ir chemijos brandos egzaminus. Iš mokyklinių brandos egzaminų ir šiemet populiariausias technologijų egzaminas.

– Koks visų šių metų abiturientų planuojamų laikyti brandos egzaminų pasirinkimas?

– Laikyti anglų valstybinį brandos egzaminą nusprendė 18 258 kandidatai, matematikos – 16 520, istorijos – 8 137, biologijos – 6 767, geografijos – 4 589 kandidatai.

Privalomo lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino tipą – valstybinį ar mokyklinį – abiturientai galėjo rinktis laisvai. Šiemet prašymus laikyti valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą pateikė 17 365 (pernai – 17 475), o mokyklinį – 8 792 kandidatai (pernai – 9 174).

Palyginti su praėjusiais metais, šiemet daugiau abiturientų pasirinko valstybinius geografijos (1,6 proc. daugiau) ir chemijos (0,4 proc.) brandos egzaminus. Nežymiai sumažėjo matematikos (1 proc. mažiau), anglų kalbos (0,9 proc.), fizikos (0,8 proc.), biologijos (0,4 proc.), istorijos (0,2 proc.) valstybinių brandos egzaminų populiarumas.

– Minėjote, kad šiais metais abiturientais gaus skaitmeninius brandos atestatus. Kodėl įvesta ši naujovė ?

– Šiemet brandos egzaminus išlaikę abiturientai bus pirmieji, kurie gaus skaitmeninius brandos atestatus. Tai numatyta pakeistoje Pažymėjimų ir brandos atestatų išdavimo tvarkoje, kuri įsigalioja nuo 2023 m. gegužės 1 d. Abiturientai skaitmeninius brandos atestatus galės atsispausdinti, peržiūrėti, atsisiųsti, o pametus ar kitaip praradus, nebereikės prašyti mokyklos išduoti dublikato ir atvykti jo pasiimti į mokyklą.

– Pagrindinė sesija baigsis birželio 27 d. Birželio 28 d. – liepos 13 d. vyks pakartotinė sesija. Kada bus paskelbti visi rezultatai?

– Pagrindinės egzaminų sesijos rezultatus numatoma paskelbti ne vėliau kaip iki liepos 13 d. Pakartotinės sesijos rezultatai bus paskelbti ne vėliau kaip iki liepos 17 d.

– Jei mokinys nepatenkintas egzaminų įvertinimais. Kada jis gali teikti apeliaciją ir per kiek laiko gaus atsakymą?

– Jei mokinys nesutinka su valstybinio brandos egzamino įvertinimu, per 2 darbo dienas nuo rezultatų paskelbimo dienos (pakartotinės sesijos – per 1 darbo dieną) mokyklos vadovui jis gali pateikti apeliaciją, kad darbas būtų dar kartą peržiūrėtas ir įvertintas iš naujo. Brandos atestatas bus išduodamas tik paaiškėjus apeliacijos rezultatams, kadangi jie įrašomi į brandos atestato priedą. Visas apeliacijas planuojama išnagrinėti iki 2023 m. liepos 26 d.

– Kiek procentų iš pateiktų apeliacijų įvertinimas pagerėja, kiek pablogėja ir kiek lieka toks pats?

– Pastaraisiais metais vyrauja tendencija, kad apeliacijų skaičius mažėja, o išnagrinėjus kandidatų darbus, absoliučios daugumos įvertinimai nekinta – tai liudija kokybišką vertintojų darbą. Pernai buvo pateiktos 733 apeliacijos dėl pagrindinės ir pakartotinės sesijos valstybinių brandos egzaminų rezultatų. Po apeliacijų išnagrinėjimo įvertinimai ir didėjo, ir mažėjo: iš 59 darbų, kurių įvertinimai pasikeitė, padidėjo 45 darbų (76,3 proc.) įvertinimai, sumažėjo – 14 darbų (23,7 proc.) įvertinimai.

– Ar verta pateikti apeliacijas? Ir kada tikrai reiktų jas teikti?

– Apeliaciją rekomenduojama teikti tuo atveju, jei abiturientas yra gerai susipažinęs su savo darbo rezultatais ir atlikto valstybinio brandos egzamino darbo virtualia kopija ir yra pagrįstai įsitikinęs įvertinimo klaidingumu. Rašant prašymus dėl apeliacijų nagrinėjimo galima nurodyti ir savo apeliacijos teikimo argumentus.

– Ko palinkėtumėte abiturientams?

– Gerai pasiruošti, pozityviai nusiteikti ir sėkmingai išlaikyti brandos egzaminus.

Visa informacija, aktuali šių metų abiturientams, skelbiama Nacionalinės švietimo agentūros interneto svetainėje (www.nsa.smm.lt/egzaminai), taip pat agentūros socialinių tinklų paskyrose (www.facebook.com/nsa.smm).

LSU nuotr.

Tarnyba Lietuvos kariuomenėje: pasirinkimo galimybės, perspektyvos

Studijos – svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo etapas, kuriame daugumai norisi maksimaliai išnaudoti atsiradusias galimybes. Tarnyba Lietuvos kariuomenėje? „Ne man“, – pagalvoja dažnas studentas ir skuba ieškoti kitų perspektyvų. Tačiau neskubėkite.

Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba primena kiekvieno Lietuvos piliečio pareigas ir kiekvienam siūlo priimtiniausias tarnybos Lietuvos kariuomenėje galimybes. Lietuvos Konstitucija numato, kad Lietuvos valstybės gynimas – kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga. Atlikti šią konstitucinę pareigą įmanoma, pasirinkus nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar savanoriškąją nenuolatinę karo tarnybą, dalyvaujant jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose ar studijuojant Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, vėliau – atėjus ir į profesinę karo tarnybą Lietuvos kariuomenėje.

Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba trunka nepertraukiamai 9 mėnesius Lietuvos kariuomenės daliniuose, kur karo prievolininkai įgyja pagrindinį karinį parengtumą ir atlieka pareigą Tėvynei. Tarnybos metu kariai gauna pilną valstybės išlaikymą – apgyvendinimą, maitinimą, aprangą, socialinį ir gyvybės draudimus. Kiekvienam kariui kiekvieną mėnesį mokama 181,30 eurų išmoka buitinėms išlaidoms padengti. Taip pat kiekvienam kariui kiekvieną mėnesį kaupiama speciali išmoka, svyruojanti nuo 2 513,70 eurų iki 3 924,90 eurų (priklauso nuo kario savanoriškumo renkantis tarnybą ir tarnybos pasiekimų įvertinimo), kurią karys gali naudoti savo nuožiūra ir kuri išmokama atlikus tarnybą. Be to, atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ir stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas prie konkursinio balo gali būti pridėta papildomų balų (+ 0,5 stojant į aukštąsias mokyklas, + 0,7 – į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją ar + 1 – į Pasieniečių mokyklą). Baigusių tarnybą karo prievolininkų darbdaviams galės būti taikomos ir įvairios subsidijos (pavyzdžiui, išleidus pašauktą karo prievolininką atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, priklausys 6 kalendorinių mėnesių subsidija darbuotojo darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms kompensuoti, tokia pati subsidija priklausys, jei bus įdarbintas karo prievolininkas po nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos).

Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba nuo kitų tarnybos būdų skiriasi tuo, kad ją atlikti karo prievolininkai yra šaukiami. Kasmet sausio mėnesį atsitiktine tvarka yra sudaromas karo prievolininkų sąrašas, į kurį patenka dauguma 18–23 metų amžiaus Lietuvos Respublikos pilietybę turinčių vaikinų. Sudarytas sąrašas yra prieinamas internete adresu www.sauktiniai.karys.lt. Čia galite patikrinti, ar esate šaukiamas, ir rasti nurodymus, kokius veiksmus reikia atlikti ir iki kada susisiekti su regioniniu karo prievolės ir komplektavimo padalinio specialistais.

Kiekvienas šaukiamojo amžiaus pilietis privalo savarankiškai pasitikrinti, ar nėra patekęs į kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašus. Jei patekote į šaukiamųjų sąrašus, iškart atvykti nebūtina, galima susisiekti su savo karo prievolės poskyriu ir nuotoliniu būdu. Nepatekus į sąrašą, tarnybą galima atlikti savanoriškai – tai padaryti gali 18–38 metų amžiaus vaikinai ir merginos: tereikia susisiekti su regioniniu karo prievolės ir komplektavimo padaliniu ir parašyti prašymą. Detalesnę informaciją apie šį tarnybos būdą Lietuvos kariuomenėje, tarnybos atlikimo datas ir vietas bei socialines garantijas galite rasti čia.

Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai – tai tokia privalomoji pradinė karo tarnyba, kurią atlikdamas karo prievolininkas įgyja pagrindinį karinį parengtumą, mokosi ir pasirengia veikti karinio vieneto sudėtyje, jam vadovauti. Šis 3 metus trunkantis tarnybos būdas leidžia vienu metu ir studijuoti, ir atlikti pilietinę pareigą bei ugdyti asmeninius lyderystės gebėjimus, plėsti pažintis. Mokymai trunka 3 metus, vidutiniškai 2 savaitgalius per mėnesį. Pagrindinės mokymų vietos yra Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, o praktiniai užsiėmimai ar lauko pratybos vyksta kariniuose poligonuose ir įvairiuose kariuomenės padaliniuose mokslo metų pabaigoje. Sėkmingai baigę studijas ir jaunesniųjų karininkų vadų mokymus, studentai įgyja karininko kvalifikaciją ir atsargos leitenanto laipsnį, taip pat gali tikėtis pasiūlymo ateiti į Lietuvos kariuomenę ir tapti profesinės karo tarnybos kariais. Daugiau informacijos apie jaunesniųjų karininkų vadų mokymus galite sužinoti čia.

Galbūt ne kiekvienas studentas žino, kad jis gali pasinaudoti išskirtine galimybe gauti finansinę paramą studijoms, jeigu nuspręs studijuoti pagal krašto apsaugos sistemai reikalingų specialybių studijų programas. Šiuo metu finansinės paramos gali tikėtis studentai, pasirinkę nuolatinę studijų formą ir, pavyzdžiui, elektronikos inžinerijos, elektronikos ir telekomunikacijų technologijų, šeimos medicinos ar vidaus ligų rezidentūros studijas. Detalaus finansuojamų studijų programų sąrašo aktualiąją redakciją viešai galima rasti čia.

Profesinė karo tarnyba – savanoriškai įsipareigota tarnyba pagal profesinės karo tarnybos sutartį Lietuvoje ir įstatymo nustatytais atvejais kitose valstybės, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose. Turbūt, ilgus metus Lietuvos kariuomenėje tarnavęs ne vienas karys sutiktų su teiginiu, kad profesinė karo tarnyba yra daugiau nei darbas – tai pašaukimas! Tai ne tik konkurencingas atlyginimas bei įvairūs priedai, socialinės garantijos, tobulėjimo ir karjeros galimybės, bet ir aktyvus gyvenimo būdas, pilnas dinamikos, iššūkių, ir žinoma, prestižas tarnauti savo valstybei, prisidėti prie jos saugumo užtikrinimo. Apie profesinę karo tarnybą detalesnė informacija teikiama čia.

Savanoriška nenuolatinė karo tarnyba – dar viena puiki galimybė suderinti savo civilinę veiklą ir karo tarnybą. Pasirinkęs šį būdą karo prievolininkas pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį savanoriškai įsipareigoja atlikti nenuolatinę karo tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose ar kituose Lietuvos kariuomenės vienetuose. Plačiau apie šios tarnybos sąlygas, trukmę bei perspektyvas galite pasiskaityti čia.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija rengia vadus-lyderius Lietuvos kariuomenei. Be karinių mokslų, stojantieji į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją renkasi ir vieną iš trijų universitetinių studijų programų: gynybos technologijų vadybą, nacionalinį saugumą ir gynybą bei tarptautinius santykius. Sėkmingai baigusiems vienintelės Lietuvoje karinės mokymo įstaigos absolventams yra suteikiamas aukštojo mokslo bakalauro diplomas ir Lietuvos kariuomenės leitenanto laipsnis. Daugiau apie šias studijas ir po jų atsiveriančias karjeros galimybes Lietuvos kariuomenėje rašoma čia.

Primename, kad nuo 2024 m. sausio įsigalioja nauja Mokslo ir studijų įstatymo 77 str. redakcija, kurioje numatyta, kad stojant į aukštąją mokyklą bus dvi konkursinės eilės, į antrąją eilę galės patekti ir tie, kurie bus atlikę nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, profesinę karo tarnybą ar savanorišką nenuolatinę karo tarnybą.

Aktualu? Pasikalbėkim!

Interneto svetainėje www.karys.lt surasite informacijos apie tarnybos Lietuvos kariuomenėje būdus, atrankos sąlygas, galimas tarnybos vietas, socialines garantijas, tobulėjimo ir karjeros Lietuvos kariuomenėje galimybes.

Jei kiltų klausimų, Jums maloniai atsakys ir patars Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos regioninių padalinių specialistai, kurių kontaktai skelbiami čia.

Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos informacija.

Lietuvos kariuomenės nuotraukos.

Patvirtintas detalizuotas švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. kovo 14 d. įsakymo Nr. V-329 „Dėl asmenų, 2023 metais stojančių į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas, centralizuoto priėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ įgyvendinimo tvarkos aprašas

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidento 2023 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 23-07 patvirtintas „Detalizuotas švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. kovo 14 d. įsakymo Nr. V-329 „Dėl asmenų, 2023 metais stojančių į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas, centralizuoto priėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ įgyvendinimo tvarkos aprašas“, kuris nustato LAMA BPO 2023 m. vykdomo centralizuoto priėmimo į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas dalyvių veiksmus.

Daugiau informacijos: https://lamabpo.lt/wp-content/uploads/2023/04/2023-m.-LAMA-BPO-vykdomo-centralizuoto-priemimo-tvarkos-aprasas.pdf

Patvirtintas mažiausias stojamasis konkursinis balas pretenduojantiems į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. V-407 patvirtintas mažiausias stojamasis konkursinis balas stojantiesiems į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas ir pretenduojantiesiems į studijų stipendijas 2023 metais.

Stojantiesiems į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas ir pretenduojantiesiems į studijų stipendijas 2023 m. nustatytos šios mažiausio stojamojo konkursinio balo reikšmės: universitetuose – 5,4, kolegijose – 4,3. Mažiausio stojamojo konkursinio balo reikšmė stojantiesiems į trumposios pakopos studijų valstybės finansuojamas studijų vietas – 4,3.

Daugiau informacijos: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/6b43f990cc6a11ed9978886e85107ab2

VDA nuotr.

                                                                       


Konsultavimas telefonu
+370 37 280400
Konsultavimas el. paštu:
dėl aukštojo mokslo
aukstasis@lamabpo.lt
dėl profesinio mokymo
profesinis@lamabpo.lt
Asociacijos bendrasis el. paštas
info@lamabpo.lt
Atstovė spaudai
+370 685 91460
 
atstovas.spaudai@lamabpo.lt
Studentų g. 54, LT-51424, Kaunas
I-IV  08:00-17:00
 V     08:00-15:45