LAMA BPO internetinė konkursinio balo (KB) skaičiuoklė yra skirta stojantiesiems į Lietuvos aukštąsias mokyklas (universitetus ir kolegijas) preliminariai įsivertinti savo galimybes įstoti. Ji padeda suprasti, kokia galėtų būti konkursinio balo reikšmė ir ar ji pakankama norimoms studijoms, bet ji nėra tiesioginis oficialaus stojimo proceso elementas. Tačiau ji gali būti labai naudinga potencialiam stojančiajam, kai jis nori iš anksto pasiskaičiuoti konkursinį balą ir palyginti jį su ankstesnių metų stojimo rezultatais, pagal savo turimus ar planuojamus pasiekti dalykų egzaminų įvertinimus geriau pasirinkti studijų kryptį ar programą, suvokti jų reikalavimus ir dalykų įvertinimų įtaką konkursinio balo reikšmei.
Ką ji nustato?
Skaičiuoklė pagal studijų krypties reikalavimus (skirtingoms kryptims taikomi skirtingi dalykų svoriai) apskaičiuoja preliminarų konkursinį balą, panaudodama asmens įvestus duomenis:
–brandos egzaminų rezultatus (pvz., lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, užsienio kalbos ir kt.);
–metinius pažymius (jei jie įtraukiami į konkrečios studijų krypties formulę);
– stojamojo egzaminoįvertinimus (jie gaunami jau stojimo proceso metu arba išankstinėse sesijose).
Ką svarbu žinoti?
– skaičiuoklė rodo tik preliminarų rezultatą;
– galutinis konkursinis balas nustatomas bendrojo priėmimo metu LAMA BPO informacinėje sistemoje, pateikus oficialius duomenis;
– reikalavimai ir formulės gali keistis kiekvienais metais;
– brandos egzaminus laikiusiųjų 2025 m. įvertinimai, siekiant užtikrinti lygiais galimybes vidurinį išsilavinimą įgijusiems ar brandos egzaminus perlaikiusiems bet kuriais metais, bus perskaičiuojami atsižvelgiant į gautus įvertinimus taškais (šį skaičių reiks įvesti į skaičiuoklę);
– priėmimo metu bus svarbi ne tik KB reikšmė, bet reiks atitikti tam tikrus reikalavimus, tokius kaip ne mažesnis negu nustatytas 3 brandos egzaminų įvertinimų vidurkis, mažiausia galima konkursinio balo reikšmė, gali tekti laikyti testą.
Nauja skaičiuoklė turi gerokai daugiau galimybių negu ankstesniais metais ir, jei į ją įvesti duomenys yra tikslūs, su ja apskaičiuota konkursinio balo reikšmė gali būti tokia pati, kokią gausite realaus stojimo proceso metu. Jos galimybės:
– apskaičiuoti KB reikšmes pagal bet kuriais Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos baigimo metais išduotų brandos atestatų duomenis;
– galima įvesti papildomų pasiekimų informaciją (ji gali būti svarbi galutinei KB reikšmei);
– patogi studijų programų, aukštųjų mokyklų ir olimpiadų paieška;
– savo KB gali apskaičiuoti ir atleistieji nuo vieno ar daugiau brandos egzaminų;
– pateikiama KB sandara;
– rodoma KB suvestinė su galimybe atsisiųsti PDF failą.
– koreguojant studijų programų pasirinkimą rodomas studijų kryptyje reikalaujamas pagrindinis dalykas;
– galima pažymėti informaciją apie perlaikytus VBE.
Patvirtintos 2026 m. bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas datos. Stojančiųjų į universitetus ir kolegijas prašymai nuo birželio 1 d. bus priimami Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje (BPIS), nuorodą į ją stojantieji ras Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) tinklalapyje.
Priėmimą šiemet sudarys trys etapai: pagrindinis ir du papildomo priėmimo etapai. Pagrindinio priėmimo prašymus stojantieji gali registruoti iki liepos 23 d. 12 val. Visą šį laikotarpį, atsižvelgiant į brandos egzaminų rezultatus, į prašymą įtrauktus pageidavimus galima pildyti, išbraukti, keisti jų eiliškumą, pasirinkti studijų formą ir finansavimo pobūdį. Šio etapo rezultatai bus skelbiami liepos 29 d. iki 10 val. Studijų sutartis įstojusieji galės sudaryti nuo liepos 29 d. 14 val. iki liepos 31 d. 16 val.
Pagrindinio priėmimo metu nuo birželio 12 d. iki liepos 21 d. vyks stojamųjų egzaminų sesija norintiems stoti į menų studijų programas. Egzaminų rezultatai bus paskelbti iki liepos 22 d. Egzaminų tvarkaraštis bus skelbiamas LAMA BPO tinklalapyje.
Nuo rugpjūčio 4 d. iki 7 d. 12 val. stojantieji galės teikti prašymus dalyvauti papildomo priėmimo pirmajame etape. Į valstybės finansuojamą studijų vietą galės pretenduoti tik pagrindinio priėmimo metu nesudarę jokios sutarties arba sudarę valstybės nefinansuojamų studijų sutartį. Jei papildomo priėmimo metu atsirastų poreikis, gali būti organizuojama trumpa stojamųjų egzaminų sesija. Kvietimų studijuoti stojantieji sulauks rugpjūčio 11 d. iki 10 val. Studijų sutartis įstojusieji galės sudaryti nuo rugpjūčio 11 d. 14 val. iki rugpjūčio 13 d. 12 val.
Papildomo priėmimo antrojo etapo metu stojantieji galės teikti prašymus nuo rugpjūčio 14 d. iki 17 d. Kvietimai studijuoti bus išsiųsti rugpjūčio 20 d. iki 10 val., sutartis bus galima pasirašyti nuo rugpjūčio 20 d. 14 val. iki rugpjūčio 21 d. 16 val.
Daugiau informacijos apie bendrąjį priėmimą į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas galima rasti LAMA BPO tinklalapyje:
Į Lietuvos universitetus ir kolegijas aukščiausiais balais įstojusiems pirmakursiams skirtos Vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų stipendijos. Jos teikiamos už puikius akademinius pasiekimus. 350 eurų per mėnesį siekiančios stipendijos studentams skiriamos nuo studijų pradžios iki pabaigos. Jas kasmet gauna 20 naujų studentų.
Daugiausia stipendijų – po šešias – skirta Vilniaus universiteto ir Vilniaus kolegijos studentams. Po dvi stipendijas gavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto studentai. Po vieną stipendiją – Kauno technologijos universiteto, VILNIUS TECH, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto bei Šiaulių valstybinės kolegijos studentams.
Signatarų stipendijos gavėjai yra puikus ir įkvepiantis pavyzdys mokiniams, jog verta nuosekliai ir gerai mokytis – tai ne tik atveria galimybes ateityje, bet ir suteikia apčiuopiamą atlygį už sunkų darbą. Savo sėkmės istorijomis sutiko pasidalinti septyni Signatarų stipendininkai: Vilniaus universiteto (VU) studentai Matas Povilaitis ir Ridas Urbonavičius, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studentės Ieva Andriulionytė ir Ema Baužaitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentas Gvidas Šakinis bei Vilniaus kolegijos (VK) studentai Juozas Augustinavičius ir Salmija Jurgaitytė. Kalbinti pašnekovai pabrėžia, kad siekti aukštų akademinių rezultatų jiems padėjo ne tik asmeninės pastangos, bet motyvavo nuolatinis šeimos narių, artimųjų ir mokytojų palaikymas.
Dėkingas mokytojams už visokeriopą pagalbą
Į Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetą įstojęs Matas Povilaitis savo aukštus akademinius rezultatus ir pasirinkimą studijuoti matematiką sieja su tėvų skatinimu mokytis nuo mažų dienų. Ilgainiui ir pats atrado mokslo žavesį, o namų darbai ir įvairūs pasirengimai tapo netgi savotišku hobiu. Todėl neatsitiktinai Mato studijų kryptį lėmė ilgametis susidomėjimas matematika ir sėkmingas dalyvavimas olimpiadose, kas pridėjo ir papildomų balų, ir išugdė gebėjimą mąstyti bei savarankiškai suvokti informaciją.
„Matematika visus 12 metų išliko įdomiausia pamoka, kuriai niekada nereikėjo įdėti daug darbo – viskas ėjo gana natūraliai, visada greitai suprasdavau. Na, o kai viskas suprantama intuityviai, tai ir pačiam smagiau mokytis, nes nereikia sėdėti parų paras prie to paties uždavinio, teksto ar šaltinio. 11 klasėje pradėjau rimtai dalyvauti matematikos olimpiadose, kuriose labai gerai sekėsi. Taigi, atėjus studijų pasirinkimui, jau buvau apsisprendęs ir žinojau, kad noriu studijuoti tai, kas labai glaudžiai susiję su matematika“, – teigia Šiaulių Juliaus Janonio gimnaziją baigęs Matas.
Svarbiausia, ką reikia išmokti mokykloje, anot Mato, yra atsakomybė už save, nes universitete ir tolesniame gyvenime niekas nebeglobos: „Universitete dėstytojai tikisi, kad studentas yra pakankamai subrendęs savarankiškai įsisavinti informaciją. Daugeliui tai būna didelis šokas po mokyklos, kur mokytojai visapusiškai rūpinasi mokiniais. Išmokus būti atsakingam už save, yra daug paprasčiau mokytis ir tobulėti, tiek akademiškai, tiek ir už universiteto ribų. Man mokytojai paliko didelę ir gražią žymę mano gyvenime – parodė, koks turi būti geras žmogus, kuris visada pasirengęs padėti ir gelbėti. Iš mokyklos išsinešiau daug autoritetų, o mokytojams už visokeriopą pagalbą išliksiu dėkingas visą gyvenimą“, – gerų žodžių mokytojams negailėjo Matas.
Jis džiaugiasi, kad gauta stipendija sumažins stresą dėl darbo studijų metu ir galės skirti daugiau laiko mokslams. Šiuo metu jis su draugu kuria startuolinę mokomąją platformą, kuri anot Mato, gali tapti naudinga mokiniams, bandantiems tobulėti ir mokytis: „Tikime, jog šis startuolis gali tapti viena iš pagrindinių mokomųjų įmonių Lietuvoje!“, – optimizmu trykšta Matas Povilaitis.
Privertė save išlipti iš komforto zonos
Vilniaus universiteto Medicinos fakultete studijuojantis Ridas Urbonavičius baigė Kauno technologijos universiteto gimnaziją. Vaikinas atviras: siekti aukščiausių rezultatų jį skatino KTU gimnazijos bendruomenė – mokykloje sutikti mokytojai įžiebė aistrą ieškoti ir pažinti, o klasiokai, kurie tapo geriausiais draugais, savo tarpusavio palaikymu ir draugiška konkurencija motyvavo.
„Dar būdamas moksleiviu mėgau išbandyti daug įvairių veiklų, rinkausi tokią specialybę, kuri būtų daugialypė, nenuspėjama ir atspindėtų mano vertybes. Mintys sukosi apie sveikatos mokslus, bet kartu norėjau ir galimybės dirbti su jaunimu. Vieną dieną supratau, kad visus norus galėčiau išpildyti tapęs vaikų gydytoju – būtent todėl pasirinkau studijuoti mediciną“, – pasakoja Ridas, kuris, išvykęs studijuoti į sostinę susipažino su naujais, įkvepiančiais žmonėmis ir privertė save išlipti iš komforto zonos.
Mokykla, anot Rido, yra vieta, kur supranti ką studijuosi ir koks žmogus nori būti. Todėl labai svarbu ne tik mokytis ar skaityti vadovėlius, bet ir megzti draugystes, pažinti save, dalyvauti renginiuose, kurti savo unikalų požiūrį. Visos šios patirtys augina visuomenišką ir visapusišką jauną žmogų, kuris bus gabus ne tik mokykloje, bet ir gyvenime. Jis pats mokykloje buvo Mokinių tarybos prezidentas. „Ši patirtis išmokė būti lyderiu, prisiimti atsakomybę ir vertinti draugystes. Tokie gebėjimai stiprina asmenybę ir praverčia bet kuriame gyvenimo etape – net ir laikant egzaminus. Juk protingiausias yra visapusiškas žmogus, galintis ne tik spręsti lygtis, bet ir organizuoti iniciatyvas, analizuoti ne tik literatūros kūrinius, bet ir šiandieninę kultūrą“, – tvirtina būsimasis medikas.
Prisimindamas gimnazijos laikus, Ridas džiaugiasi, jog rizikavo, nenustojo ieškoti naujų galimybių, o vienintelį akademinį patarimą, kurį gali duoti abiturientams – mokytis ne gegužės mėnesį, bet visus metus. Egzaminams rengtis bus žymiai lengviau, jeigu visą medžiagą reikės tik kartoti, o ne mokytis pirmą kartą. Kita vertus, svarbu skirti laiko sau ir kartais atsiriboti nuo intensyvaus mokymosi, kad egzaminų stresas „nesuvalgytų“ motyvacijos. Dėl to labai svarbu turėti pomėgių, kurie leistų pailsėti nuo rutinos ir suteiktų naujų patirčių.
Po ilgų paieškų – veterinarijos studijos
Į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos fakultetą įstojusi Ieva Andriulionytė buvo maloniai nustebinta sužinojusi, kad gavo prestižinę stipendiją. Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnaziją baigusi Ieva sako, kad aukščiausi akademiniai rezultatai niekada nebuvo esminis tikslas, tačiau nenustoti stengtis padėjo aplinkiniai. Mokymosi motyvaciją didino atsidavę mokytojai, kurie buvo suinteresuoti padėti. Taip pat didelę įtaką turėjo draugai, su kuriais siekė panašių tikslų ir sukūrė puikią palaikymo sistemą – nuolat kalbėjosi apie balansą ir poilsį, pastūmėdavo vieni kitus į priekį.
Ieva pasakoja, kad intensyviau pradėjus domėtis studijomis, jų kokybe ir tolimesnėmis karjeros galimybėmis, teko permąstyti ankstesnius norus ir idėjas, o sulaukus egzaminų rezultatų ir supratus, jog į savo norimas sritis įstos be problemų, reikėjo labai aiškiai susidėlioti prioritetus. Nors visuomet mėgo biologiją, bėgant laikui suprato, kad nei mokslinis, nei pedagoginis darbas jos netenkintų. Po ilgų paieškų ją sužavėjo darbas su gyvūnais. Pasitarusi su artimaisiais, nusprendė savo jėgas išbandyti veterinarinėje medicinoje.
„Sėkmingai įstoti padėjo tai, jog visą mokymosi gimnazijoje laikotarpį labai gerai sutariau su mokytojais, jie padėjo ne tik kaip savo srities specialistai, bet ir kaip empatiški, šilti žmonės. Iš jų sulaukiau daug nuoširdžių patarimų apie streso valdymą, asmeninio gyvenimo ir mokslo balansą. Toks bendravimas labai palengvindavo net ir streso kupinas atsiskaitymų savaites, padėjo nuosekliai mokytis ir galų gale parodyti geriausius rezultatus“, – pasakoja Ieva.
Ji priduria, kad rengiantis egzaminams, daug dirbo su savimi, suprato, kad ne viskas priklauso nuo pačio žmogaus pastangų, itin susidomėjo filosofija. Siekiant savo vertės nematuoti vien pažymiais, ieškojo veiklų už mokyklos ribų. Taip atrado bėgimą – prieš egzaminus nubėgo 10 km distanciją. Sportas jai tapo laisvalaikiu ir poilsiu. Be to, mokykloje padėjo ir šokių pamokos. Nors mokymosi tempas paskutiniais mėnesiais stipriai padidėjo, sunkiausiais momentais palaikė draugai ir žinojimas, kad tai tik laikinas sudėtingas periodas.
Paklausus, ką Ieva patartų moksleiviams, kurie dar abejoja dėl savo ateities studijų, ji atsakė, kad abejonės niekada nedingsta iš žmogaus gyvenimo, labai retai pavyks priimti sprendimus, kurie bus 100 proc. teisingi, todėl reikia eiti, bandyti ir daryti: „Geriau gailėtis pabandžius, negu gailėtis praleidus progą. Visada galima perstoti, pabandyti iš naujo, pasaulis kupinas galimybių tiems, kurie jų ieško. O geriausi rezultatai egzaminuose neturės jokios vertės, jeigu pats nebūsi jais patenkintas.“
Svarbu išmokti planuoti savo laiką
Lietuvos sveikatos mokslų universitete taip pat veterinarinę mediciną studijuojanti Ema Baužaitė sako, kad gauta stipendija jai tapo didelė staigmena ir džiaugiasi, kad sunkus darbas buvo atlygintas. Ema pasakoja, kad nuo mažens visada buvo smalsi, o tai skatino ir jos draugų ratas, kurie mėgo skaityti bei spręsti galvosūkius, jų dėka pamilo ir gamtos mokslus. Didelę įtaką padarė ir įkvepiantis mokytojų pavyzdys: „Kai mokytojas myli savo darbą, jam tereikia kalbėti savo mylima tema – ir mokiniai dažnai įsimena informaciją be jokių didelių pastangų.“
Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnaziją baigusi Ema sako, kad dėl studijų krypties ji nesiblaškė: visą gyvenimą augo tarp gyvūnų – taip ir gimė jos meilė keturkojams ir noras jiems padėti. Įstoti į savo svajonių studijų programą jai labiausiai padėjo aiški vizija ir efektyvus laiko planavimas. „Man buvo svarbu mokslai, kas ir šiandien išliko prioritetu, tačiau dėl to man nereikėjo atsisakyti nei sporto, nei laisvalaikio. Jei nori, gali spėti viską“, – įsitikinusi Ema, kuri sportavo lengvosios atletikos disko metimo rungtį ir Lietuvoje ne kartą tapo šios rungties prizininke.
Mergina pabrėžia, kad moksleiviams yra svarbu išsigryninti prioritetus ir nespausti savęs būti tobuliems pirmūnams. Svarbiausia – ne pažymiai, o tai, ką išmoksti iš klaidų, ir kaip tobulini savo unikalius talentus. „Mokykla yra puiki terpė socializacijai, todėl svarbu išmokti bendrauti ne tik su savo amžiaus žmonėmis, bet ir mokytojais, jaunesniais bei vyresniais mokiniais. Mokykloje pasisemiame ne tik akademinių žinių, bet ir socialinių – juk čia praleidžiame dvylika metų. Todėl svarbu bendrauti, dalintis žiniomis su kitais, išmokti gerbti vienas kitą, net jei kartais nesutinkame su kito nuomone“, – mintimis dalijasi Ema.
Mergina labai džiaugiasi studijuodama tai, apie ką ilgai svajojo. Nors studijos nėra lengvos, bet įdomios ir kiekvieną dieną leidžiančios sužinoti vis kažką naujo: „Universitete sutinki žmones, kurie yra tavo bendraminčiai, dažnai tokie pat motyvuoti kaip tu, kas ir skatina nepasiduoti, siekti užsibrėžtų tikslų. Universitete bendraujant su grupiokais matai, jog visi esame „vienoje valtyje“, tai ir tuos sunkumus yra daug lengviau išspręsti.“
Iš asmeninės patirties Ema pabrėžia, kaip svarbu nugalėti baimę ir veikti – net ir sulaukus neigiamo atsakymo. Ji prisimena, kaip nepabijojo pakalbinti veterinarijos gydytojos dėl savanorystės, kas galiausiai padėjo jai apsispręsti dėl profesinio kelio. Svarbiausia gyvenimo pamoka – visada eiti ir daryti, nes nežinai, kur tai nuves, o patirtis yra itin vertinga.
Meilė muzikai ir atsidavę mokytojai lėmė pasirinkimą
Vytauto Didžiojo universitete muzikos pedagogiką studijuojantis Gvidas Šakinis nuo vaikystės žinojo, jog norės gyvenime siekti daugiau, žinodamas, kad mokslas atveria kelius. Jam paskirta stipendija paskatino ištarti „AČIŪ!“ mokytojams už teisingą kelią ir sau už pasiektus rezultatus: „Žinojau, kad, jei mokysiuosi ir stengsiuosi, galėsiu siekti tolimesnių tikslų“, – sako Mažeikių Gabijos gimnaziją baigęs Gvidas.
Nuo pat pirmos klasės mokytojo profesija Gvidui atrodė garbinga ir svarbi, o meilė muzikai lėmė pasirinkimą tapti muzikos pedagogu: „Labai džiaugiuosi, jog mane visus dvylika mokyklos metų lydėjo TIKRI mokytojai, kurie buvo atsidavę savo darbui, siekė užauginti didžius žmones ir išleisti juos į pasaulį. Būtent jie mane skatino siekti geriausių rezultatų ir stengtis dėl savo ateities.“
Gvidas prisimena, kad tas gyvenimo laikotarpis, kai reikėjo rengtis egzaminams, nebuvo lengvas. Aktyvi veikla atimdavo daug laiko ir viską spėti buvo sunku, tačiau pasiekti aukštų rezultatų padėjo viena taisyklė – dirbti visiškai atsidavus pamokų metu ir atsispirti išmaniųjų technologijų blaškančiam poveikiui. Būtent įdėtas darbas pamokose buvo raktas į sėkmę.
„Kiekvienas turi sritį, kurioje jaučiasi komfortiškai ir mėgaujasi tuo. Kai esi tik aštuoniolikos metų, atrasti savo kelią tikrai nėra lengva, nes gyvenime vyksta tiek daug pokyčių. Man atrasti savo kelią padėjo įvairiapusis domėjimasis ir savarankiškas įvairių sričių tyrinėjimas, – sako studentas, akcentuodamas, kad studijos universitete skiriasi nuo mokyklos griežtos tvarkos. – Pagrindinis skirtumas: mokykla moko, o universitete esi atsakingas už save, pats turi norėti ateiti ir semtis žinių iš dėstytojų.“
Sporto išugdytas charakteris – visada būti geriausiu
„Siekti pačių aukščiausių rezultatų labiausiai mane skatino mokytojai ir sporto išugdytas charakteris, kuris visada verčia stengtis būti geriausiu. Gavęs stipendiją buvau labai laimingas ir supratau, kad įdėtas sunkus darbas besimokant laisvu po treniruočių metu, atsipirko su kaupu“, – sako Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakultete agroverslo technologijų studijų programą pasirinkęs Juozas Augustinavičius, kuris aktyviai užsiima biatlonu.
Juozas pasirinko šią studijų programą, nes po sportinės karjeros savo ateitį nori sieti su žemės ūkiu, mat ir jo tėtis yra ūkininkas: „Bus smagu padėti ūkyje su savo įgytomis naujomis žiniomis. Kolegija man suteikė lanksčias sąlygas, kad net ir profesionaliai sportuodamas, galėčiau įgyti kokybišką išsilavinimą“, – sako Anykščių Jono Biliūno gimnaziją baigęs Juozas.
Prieš egzaminus jis su draugu visada spręsdavo pavyzdines užduotis, dažniausiai daug kas buvo daroma juoko forma, tai ir didelio streso nebuvo. O egzamino dieną, jei ir pradėdavo abejoti savo jėgomis, save nuramindavo, lyg tai būtų eilinės varžybos, kuriose turi dirbti geriausiai, kaip esi išmokęs. Moksleiviams, kurie vis dar abejoja dėl savo ateities studijų ar jaučia didelį spaudimą, jis pataria atsipalaiduoti, mėgautis geriausiomis akimirkomis mokykloje ir nesijaudinti, jei dar nesugalvojo kokias studijas rinktis. Ir, žinoma, nebijoti klysti, nes klysta tik tie, kurie bando.
Apibendrindamas Juozas sako, kad mokykloje svarbu įvertinti mokytojų pastangas ir prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Studijos nuo mokyklos skiriasi tuo, kad dėstomi dalykai yra labiau susiję, o sėkmė labai priklauso nuo paties studento požiūrio ir pastangų. Gautą stipendiją studentas taupys ateičiai ir neabejoja, kad tai bus papildoma motyvacija siekti aukštų rezultatų.
Aiškus tikslas atnešė sėkmę
„Visada buvau labiau „meno žmogumi“ nei akademinių pasiekimų siekėja. Dvyliktoje klasėje daugiausia dėmesio skyriau tiems dalykams, kurie buvo reikalingi mano specialybės konkursiniam balui. Būtent aiškumas, ką noriu studijuoti, mane motyvavo stengtis ir siekti kuo aukštesnių rezultatų. Žinoma, didelis prioritetas buvo gauti finansuojamą studijų vietą“, – pasakoja Salmija Jurgaitytė Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultete pasirinkusi šokio pedagogikos studijų programą.
Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją baigusi Salmija sako, kad pasirinkti studijuoti šokio pedagogiką reikėjo daug drąsos, nes ir dabar daugelis, perskaitę šios programos pavadinimą, tikriausiai mano, kad tai neįprasta kryptis: „Šokis mane lydi nuo pirmos klasės, tad mano pasirinkimas gimė iš meilės šokiui. Taip pat sulaukiau didelio palaikymo iš savo šokių mokytojos, mokyklos ir artimųjų. Stojant į Vilniaus kolegijos šokio pedagogikos studijas reikia laikyti stojamąjį egzaminą, kuriam rengiausi privačiai ir daug dirbau savarankiškai. Aukštas 99 balų stojamojo šokio egzamino įvertinimas pakėlė mano konkursinį balą, lėmė stipendiją ir tapo labai svarbiu mano šokio gebėjimų pripažinimu. Tai man labai svarbus įvertinimas.“
Šokio studijas pasirinkusi Salmija mano, kad švietimo sistema pastaruoju metu kelia didelį stresą mokiniams, akcentuodama tik akademinius rezultatus, o aukšta matematikos kartelė neleidžia siekti norimų studijų. Svarbu, kad mokykla pradėtų labiau vertinti emocinę savijautą, savirealizaciją ir savivertės išsaugojimą: „Moksleiviams patarčiau nestresuoti ir prioritetą teikti emocinei savijautai, nes viskas susiklosto natūraliai. Svarbiausia – didelis noras ir aiškus tikslas, o nežinantiems krypties siūlyčiau siekti kuo geresnių akademinių rezultatų, kad vėliau jie netaptų kliūtimi.“
Puikiai apie studijas atsiliepianti studentė sako, kad akademinėje aplinkoje nejaučia jokio streso ar spaudimo, kurį patirdavo mokykloje: „Nors krūvis nėra mažas, kai mokaisi tai, kas patinka, nuovargio beveik nesijaučia“.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė lapkričio 26 d. patvirtino stojančiųjų į aukštąsias mokyklas konkursinių eilių sudarymo 2026 m. tvarkos aprašą. Mokomųjų dalykų, kurių egzaminų įvertinimai naudojami konkursiniam balui apskaičiuoti, sąrašus aukštosios mokyklos yra patvirtinusios dar 2024 metais.
Stojant į aukštąsias mokyklas yra formuojamos dvi konkursinės eilės. Pirmoji konkursinė eilė yra pagrindinė, pagal ją priimama didžiuoji dalis stojančiųjų, o antroji konkursinė eilė yra skirta asmenims, atitinkantiems bent vieną iš šių sąlygų: asmuo gauna socialinę pašalpą; yra našlaitis, globotinis (yra ne vyresnis kaip 25 metų ir jam iki pilnametystės įstatymų nustatyta tvarka buvo nustatyta globa (rūpyba) arba jo abu tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų) yra mirę; turi 45 proc. ar mažesnį dalyvumo lygį arba sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį; yra baigęs trumposios pakopos studijas arba yra įgijęs švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu nustatytos praktinės veiklos patirtį. Valstybės finansuojamų studijų vietų negavę antrojoje konkursinėje eilėje esantys stojantieji automatiškai dalyvauja konkurse kartu su stojančiaisiais, esančiais pirmojoje konkursinėje eilėje.
Stojančiųjų į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas ir pretenduojančiųjų į studijų stipendijas konkursinį balą sudaro dalykų brandos egzaminų įvertinimų ir (arba) stojamųjų egzaminų bei kitų pasiekimų įverčių, padaugintų iš svertinių koeficientų, suma. Išsami informacija apie atskirų konkursinio balo dedamųjų reikšmių apskaičiavimą, bendrojo ugdymo mokyklos baigimo metų įtaką rezultatams aprašoma dokumento prieduose.
Pokyčiai stojantiesiems 2026 m.
Abiturientams, kurie bus atleisti nuo vieno ar kelių VBE, nebus taikomi priėmimo į aukštąsias mokyklas minimalūs reikalavimai ir mažiausias stojamasis konkursinis balas – taip, kaip iki šiol buvo taikoma abiturientams, atleistiems nuo visų VBE. Vietoje nelaikyto VBE įvertinimo bus įskaitomas perskaičiuotas atitinkamo dalyko metinis pažymys. Kaip ir anksčiau, bus įskaitomi tarptautinių užsienio kalbų egzaminų įvertinimai.
Siekiant užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas stojant į aukštąsias mokyklas, brandos atestatą įgijusiesiems 2025 m. konkursinis balas bus skaičiuojamas be vertinimo komitetų pridėtų papildomų taškų, todėl skaičiuojamoji įvertinimo reikšmė, kai brandos atestate įrašytas 85 balų arba mažesnis VBE įvertinimas (išskyrus lietuvių kalbą ir literatūrą), sumažės 10 balų, o kai įvertinimas yra nuo 86 iki 100 balų, jo reikšmė bus mažinama priklausomai nuo to, kiek papildomų taškų buvo pridėjęs vertinimo komitetas. Jei asmuo buvo surinkęs 95 ar daugiau taškų, jo brandos atestate įrašyta 100 balų reikšmė išliks ir konkursinio balo skaičiavime.
Prie konkursinio balo bus papildomai pridedama 0,5 balo tiems, kurie atliko arba kuriems buvo įskaityta karo tarnyba (privalomoji pradinė, profesinė, aktyvioji karo tarnyba pagal sutartį (buvusi savanoriška nenuolatinė karo tarnyba), alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba), nepriklausomai nuo to, ar jie pretenduos į pirmosios ar antrosios konkursinės eilės valstybės finansuojamas studijų vietas. Iki šiol stojant per pirmąją konkursinę eilę 0,5 balo buvo pridedama tik baigusiesiems bazinius karinius mokymus arba atlikusiesiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą.
Minimalūs reikalavimai stojantiesiems 2026 m.
Primename, kad į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir išlaikę ne mažiau kaip tris (stojantieji į menų studijų krypčių grupės studijas ir baigę trumposios pakopos studijas – ne mažiau kaip du) valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros (nuo 2025 m. bendruoju (B) arba išplėstiniu (A) kursu), matematikos (nuo 2025 m. B arba A kursu) (stojantiesiems į menų studijų krypčių grupės studijas jo išlaikyti nebūtina) ir stojančiojo pasirinktą egzaminą (baigusiesiems trumposios pakopos studijas pasirinkti egzamino nebūtina), kurių:
– įvertinimų aritmetinis vidurkis, suapvalintas iki sveikojo skaičiaus, prilygsta brandos egzaminų programose nustatytam pagrindiniam mokymosi pasiekimų lygiui (2025 m. ir vėlesnių metų abiturientams nuo 50 balų, 2024 m. abiturientams nuo 36 balų), jeigu stojama į universitetines studijas;
– įvertinimų aritmetinis vidurkis, suapvalintas iki sveikojo skaičiaus, prilygsta brandos egzaminų programose nustatytam patenkinamam mokymosi pasiekimų lygiui (2025 m. ir vėlesnių metų abiturientams nuo 41 balo, 2024 m. abiturientams nuo 16 balų), jeigu stojama į kolegines studijas.
Visiems stojantiesiems taip pat reikės pasiekti aukštųjų mokyklų nustatytą mažiausią stojamąjį konkursinį balą, kurio reikšmes kiekviena aukštoji mokykla skelbia savo priėmimo taisyklėse.
Lietuvos „AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ MUGĖ 2026“ – tai bene laukiamiausias metų renginys esamiems bei būsimiems studentams, jų tėvams ir netgi – mokytojams. Renginyje „Aukštųjų mokyklų mugė 2026“, lankytojus pasitiks bene visos Lietuvos aukštosios mokyklos – universitetai, kolegijos, profesinio mokymo įstaigos.
Vieną dieną – tik vasario 24-tąją – Kauno „Žalgirio“ arenoje vyksiančios nemokamos Lietuvos aukštojo mokslo mugės metu, lankytojų lauks nemokamos karjeros konsultacijos, aukštųjų mokyklų atstovai, pasirengę atsakyti į visus jaunuoliams ir jų tėvams galinčius iškilti klausimus apie studijų pasirinkimą, studijų programas ir netgi – ateities darbinę karjerą.
Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) turi naują vadovę. Po 18 metų nepriekaištingo vadovavimo, prof. dr. Pranas Žiliukas palieka direktoriaus pareigas, kuriose dirbo nuo pat 2007 metų ir buvo perrinktas šešis kartus. Septintosios kadencijos nutarė netęsti.
Rugsėjo 26 d. vykusiame LAMA BPO narių susirinkime buvo patenkintas P. Žiliuko prašymas atšaukti iš užimamų pareigų ir išrinkta nauja asociacijos direktorė dr. Kristina Bespalova, iki šiol dirbusi LAMA BPO vyriausiąja programuotoja. Ji pareigas pradeda eiti spalio 16 d.
Prof. dr. P. Žiliuko vadovavimo metu buvo suformuoti ir įtvirtinti šiuolaikiniai stojimo į aukštąsias mokyklas procesai šalyje. Siekiant užtikrinti sklandų priėmimo procesų perdavimą, ilgametis vadovas sutiko dar metus eiti patarėjo pareigas. Šis sprendimas leis naujai vadovei sėkmingai perimti ilgamečio lyderio sukauptą patirtį ir užtikrinti LAMA BPO veiklos tęstinumą.
Naujoji vadovė yra stipri IT ir studijų administravimo ekspertė, turinti fizinių mokslų (informatikos mokslo krypties) daktaro laipsnį. Ji yra sukaupusi didelę vadovavimo patirtį aukštajame moksle, ypač studijų ir sistemų administravimo srityje – dirbo Kauno technologijos universiteto Informacinių sistemų vystymo projektų vadove, Studijų programų skyriaus vadove, ėjo Kauno kolegijos Studijų ir taikomųjų mokslų departamento vadovės pareigas, kur prižiūrėjo priėmimo, studijų ir mokslo taikomosios veiklos padalinius, aktyviai dalyvavo kokybės užtikrinimo, švietimo informacinių sistemų plėtroje. Iki naujo paskyrimo K. Bespalova dirbo LAMA BPO vyriausiąja programuotoja, vadovavo Bendrojo priėmimo informacinės sistemos projekto „Mokykis visą gyvenimą!“ posistemio kūrimo darbams. Jos kompetencijos apima duomenų analitiką ir strateginį požiūrį, o mokslinė ir pedagoginė veikla koncentruota į automatizuotą programų kūrimą bei intelektualiąsias mokymosi technologijas.
Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) parengė kasmetinę bendrojo priėmimo į šalies universitetus ir kolegijas apžvalgą.
2025 m. bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas apžvalgoje pateikiami pagrindinio ir papildomo priėmimo į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas, trumposios pakopos studijas bei profesines studijas (mokytojo) etapų rezultatai, fiksuoti rugpjūčio 25 d. Joje pateikiami duomenys lyginami su 2024 m. priėmimo rezultatais, o retrospektyvinei analizei pasitelkiami 2010–2025 m. duomenys. Pateikiama ir Eurostat duomenų.
Apžvalgoje pristatomi duomenys tiek pagal atskiras aukštąsias mokyklas, tiek pagal studijų krypčių grupes ir švietimo sritis, aptariama priėmimo į atskiras studijų krypčių grupes raida, atskirų savivaldybių abiturientų aktyvumas stojant į aukštąsias mokyklas, jų atitiktis priėmimo reikalavimams.
Mieli švietimo ir mokslo bendruomenės nariai, mokiniai, studentai, mokytojai, dėstytojai,
su naujais mokslo metais! Tegu nuostabios idėjos gimsta lengvai, tyrimai įkvepia, o mintys šuoliuoja. Pradėkime šiuos metus su entuziazmu ir gera nuotaika!
Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) kolektyvas
Šiemet naujus mokslo metus pradės 19 498 pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų pirmakursiai (2024 m. – 18 956), iš kurių 12 577 studijuos valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis vietose (2024 m. – 12 468). Universitetuose stojantieji sudarė 12 146 studijų sutartis (2024 m. – 11 490), o kolegijose – 7 352 (2024 m. – 7 466). Šių metų Lietuvos abiturientai (kartu su baigusiais tarptautinio bakalaureato diplomo programą) sudarė 11 268 studijų sutartis (2024 m. – 10 743).
Birželio 1 d. prasidėjusiame bendrajame priėmime į aukštąsias mokyklas 14 universitetų ir 13 kolegijų stojantiesiems pasiūlė 593 studijų programas (2024 m. – 594). Priėmimas įvyko į 571 programą (2024 m. – 565). Bendrojo priėmimo metu prašymus LAMA BPO pateikė ir bent vieną pageidavimą įrašė 27 811 brandos atestatą turinčių asmenų (2024 m. – 26 137). Nustatytus minimalius reikalavimus valstybės finansuojamoms vietoms užimti ar studijų stipendijai gauti atitiko 19 876 asmenys (2024 m. – 18 356).
Stojantieji į Lietuvos aukštąsias mokyklas per šių metų pagrindinį priėmimą sudarė 17 335 studijų sutartis (2024 m. – 16 446), iš jų 11 710 – dėl valstybės finansuojamų studijų vietų (2024 m. – 11 476). Per papildomą priėmimą buvo sudaryta 2 413 studijų sutarčių, iš jų – 925 dėl valstybės finansuojamų studijų vietų.
Šiais metais universitetuose daugiausia studijų sutarčių buvo pasirašyta dėl socialinių mokslų studijų krypčių grupės programų – 16,54 proc. (2024 m. – 17,32 proc.). Antrojoje vietoje – informatikos mokslų krypčių grupė – 11,92 proc. (2024 m. – 11,73 proc.), trečioji – sveikatos mokslų krypčių grupė, joje sutartis pasirašė 11,73 proc. priimtų asmenų (2024 m. – 11,90 proc.). Ketvirtoji – verslo ir viešosios vadybos mokslų krypčių grupė – 11,60 proc. (2024 m. – 11,26 proc.), penktoji – inžinerijos mokslų studijų krypčių grupė – 11,18 proc. (2024 m. – 10,65 proc.).
Kolegijose daugiausia studijų sutarčių sudaryta dėl sveikatos mokslų krypčių grupės studijų programų – studijų sutartis sudarė 23,05 proc. priimtųjų (2024 m. – 20,68 proc.). Antroji pagal dydį – verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupė – 22,36 proc. (2024 m. – 25,80), trečioji – inžinerijos mokslų grupė – 18 proc. (2024 m. – 16,86 proc.).
Pasirenkančiųjų ugdymo mokslų studijų programas šiemet daugėjo universitetų sektoriuje. Dėl ugdymo mokslų studijų krypčių grupės programų sutartis universitetuose sudarė 5,94 proc. priimtųjų (2024 m. – 5,60 proc.), kolegijose – 9,49 proc. (2024 m. – 9,88 proc.).
Universitetuose sudarytos 8 734 studijų sutartys dėl valstybės finansuojamų vietų (2024 m. – 8 561). Čia studijuosiančiųjų vidutinis konkursinis balas siekia 8,57 (2024 m. – 7,81*). Daugiausia tokių sutarčių sudaryta su Vilniaus universitetu (3 608), Kauno technologijos universitetu (1 232) ir Vilniaus Gedimino technikos universitetu (1 165). Didžiausią studentų skaičių surinko Vilniaus universiteto Ekonomikos ir finansų (250), Teisės (239) ir Medicinos (202) studijų programos.
Su kolegijomis stojantieji sudarė 3 843 valstybės finansuojamas studijų sutartis (2024 m. – 3 907). Jų vidutinis konkursinis balas siekia 6,43 (2024 m. – 6,09*). Kolegijų sektoriuje daugiausia valstybės finansuojamų studijų sutarčių stojantieji sudarė su Vilniaus kolegija – 1 445, Kauno kolegija – 1 049 ir Klaipėdos valstybinė kolegija – 381. Didžiausią studentų skaičių surinko Vilniaus kolegijos Tarptautinio verslo studijų programa (140) ir Pradinio ugdymo pedagogikos studijų programa (92), taip pat Kauno kolegijoje vykdoma Bendrosios praktikos slaugos studijų programa (82).
Studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose pradės 3 267 stojantieji, turintys bent vieną 100 balų valstybinio brandos egzamino įvertinimą (2024 m. – 1 243), iš kurių 2 983 – šių metų abiturientai (2024 m. – 968). Daugiausia šimtukininkų studijuos Vilniaus universitete – 1 375 (2024 m. – 565).
Valstybės nefinansuojamose studijų vietose sudaryta 6 921 studijų sutartis (2024 m. – 6 488): universitetuose – 3 412 (2024 m. – 2 929), kolegijose – 3 509 (2024 m. – 3 559). Mokėsiančiųjų už studijas vidutinis konkursinis balas universitetų sektoriuje siekia 6,94 (2024 m. – 6,52*), kolegijų – 4,55 (2024 m. – 4,7*).
Universitetų sektoriuje daugiausia valstybės nefinansuojamų studentų sulaukė Vilniaus universitetas (766), Vytauto Didžiojo universitetas (555) ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (402). Kolegijose – Vilniaus kolegija (730), Kauno kolegija (635) ir SMK Aukštoji mokykla (348).
Studijas pedagogo kvalifikaciją teikiančiose studijų programose pradės 1 419 pirmakursių (2024 m. – 1 381), iš jų 768 – valstybės finansuojamose vietose (2024 m. – 733). Daugiausia būsimų pedagogikos studentų pasirinko Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo studijas Kauno kolegijoje (146), Specialiosios pedagogikos ir logopedijos studijų programą Vilnius universitete (145) ir Pradinio ugdymo pedagogikos studijų programą Vilniaus kolegijoje (131).
Šiemet jau antrieji metai, kai priėmimas vyko pagal dvi konkursines eiles. Antrąja konkursine eile galėjo pasinaudoti asmenys, atitinkantys Mokslo ir studijų įstatymu nustatytus socialinės dimensijos ir praktinės veiklos patirties kriterijus. Į valstybės finansuojamas vietas pagal šią eilę pakviestas 391 asmuo (2024 m. – 305), studijų sutartis pasirašė 357 asmenys (2024 m. – 283).
Ketvirtus metus Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje vyko priėmimas į kolegijų trumposios pakopos studijų programas. Studijų sutartis dėl trumposios pakopos studijų programų šiemet sudarė 27 stojantieji (2024 m. – 51), jie studijuos Kauno kolegijoje, Lietuvos inžinerijos kolegijoje, Lietuvos verslo kolegijoje, Panevėžio kolegijoje, SMK Aukštojoje mokykloje, Šiaulių valstybinėje kolegijoje ir Vilniaus kolegijoje.
* – 2024 m. vidutinio balo reikšmės pateiktos tik dėl informacijos, nes konkursinio balo skaičiavimo principai 2025 ir 2024 metais skiriasi.
Per papildomą priėmimą kvietimus studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose gavo 3 320 asmenų, iš jų universitetuose – 1 546, kolegijose – 1 774. Kvietimus studijuoti galima matyti prisijungus prie savo prašymo paskyros, taip pat jie išsiųsti elektroniniais laiškais.
Studijuoti valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis vietose pakviesti 1 126 asmenys: į universitetus – 577, į kolegijas – 549. Daugiausia stojančiųjų pakviesta sudaryti studijų sutartis su Vilniaus universitetu (219), kolegijų sektoriuje – su Vilniaus kolegija (222). Kvietimus studijuoti ugdymo mokslus gavo dar 387 stojantieji.
Į valstybės nefinansuojamas vietas pakviesti 2 194 stojantieji: į universitetus – 969, į kolegijas – 1 225. Daugiausia tokių studijų sutarčių kviečiama sudaryti su Vilniaus universitetu (244) ir su Vilniaus kolegija (245).
Sudaryti studijų sutarčių pakviestas 1 201 šių metų abiturientas, iš jų į valstybės finansuojamas vietas – 530. Į trumposios pakopos studijas kolegijose pakviesta 18 asmenų, iš jų 7 – į valstybės finansuojamas vietas.
Kvietimus gavę stojantieji studijų sutartis gali sudaryti nuo rugpjūčio 22 d. 12 val. iki rugpjūčio 23 d. 16 val. (atvykus į aukštąją mokyklą), o elektroniniu būdu – iki rugpjūčio 23 d. 24 val.
Primename, kad stojantieji į Lietuvos aukštąsias mokyklas šiemet per pagrindinį priėmimą jau sudarė 17 335 studijų sutartis (2024 m. – 16 446), iš jų 11 710 – dėl valstybės finansuojamų studijų vietų (2024 m. – 11 476).
Šių metų papildomo priėmimo kvietimų duomenų šiame pranešime nelyginame su 2024 m., nes šiemet buvo tik vienas papildomo priėmimo etapas. Po sutarčių pasirašymo bus pateikti ir lyginamieji duomenys.
Daugiau informacijos apie bendrąjį priėmimą į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas:
Siekdami užtikrinti Jums teikiamų paslaugų kokybę, LAMA BPO tinklalapyje naudojame slapukus. Tęsdami naršymą Jūs sutinkate su LAMA BPO slapukų politika.
