Su universitetais ir kolegijomis sudaryta per 17,7 tūkst. studijų sutarčių
Stojantieji į Lietuvos aukštąsias mokyklas šiemet per pagrindinį priėmimą sudarė daugiau studijų sutarčių negu pernai. Universitetuose ir kolegijose sudaryta 17 712 studijų sutarčių (2022 m. – 17 079), iš jų 11 365 – dėl valstybės finansuojamų studijų vietų (2022 m. – 10 933). Universitetuose studijas pradės 10 340 pirmakursių (2022 m. – 9 873), iš jų 8 079 – valstybės finansuojamose vietose (2022 m. – 7 735). Kolegijose sutartis dėl valstybės finansuojamų vietų sudarė 3 286 (2022 m. – 3 198), iš viso šiame sektoriuje studijuos 7 372 asmenys (2022 m. – 7 206).
Šių metų Lietuvos abiturientai sudarė 11 282 sutartis (2022 m. – 10 652): universitetuose – 7 865 (2022 m. – 7 220), kolegijose – 3 417 (2022 m. – 3 432). Valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis vietose studijuos 7 925 šiemet brandos atestatus gavusieji asmenys (2022 m. – 6 952): universitetuose – 6 383 (2022 m. – 5 676), kolegijose 1 542 (2022 m. – 1 276).
Daugiausia studijų sutarčių su būsimais studentais sudarė Vilniaus universitetas (3 964), Kauno technologijos universitetas (1 314) ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas (1 226). Kolegijų sektoriuje – Vilniaus kolegija (1 361), Kauno kolegija (1 313) ir SMK Aukštoji mokykla (994).
Daugiausia studijų sutarčių dėl valstybės finansuojamų studijų vietų sudaryta Vilniaus universitete (3 365), Kauno technologijos universitete (1 217) ir Vilniaus Gedimino technikos universitete (1 102). Studijų programos, pakvietusios daugiausia valstybės finansavimą gausiančių studentų: universitetuose – Programų sistemos Kauno technologijos universitete (193), Medicina (189) ir Teisė (180) Vilniaus universitete.
Kolegijų sektoriuje daugiausia valstybės finansuojamų pirmakursių ateis į Vilniaus kolegiją (937), Kauno kolegiją (851) ir Vilniaus technologijų ir dizaino kolegiją (301). Daugiausia valstybės finansavimą gausiančių pirmakursių bus Vilniaus kolegijos Tarptautinio verslo (109) ir Programų sistemų (78) studijų programose, Kauno technikos kolegijos Automobilių techninio eksploatavimo (66) studijų programoje.
Studijų sutartis su aukštosiomis mokyklomis sudariusių asmenų skaičius
Didžiausią valstybės finansuojamų vietų studentų skaičių surinkusios studijų programos
Studijų sutartis sudarė 1 321 asmuo, gavęs bent po vieną 100 balų valstybinio brandos egzamino įvertinimą (2022 m. – 1 073), iš kurių 1 032 yra šių metų abiturientai (2022 m. – 744).
Universitetų sektoriuje žymiai padaugėjo asmenų, studijuosiančių inžinerijos ir technologijų mokslų studijų krypčių grupėje. Studijų sutartis dėl valstybės finansuojamų studijų programų sudarė 1 206 asmenys (2022 m. – 980). Padaugėjo ir būsimųjų studentų, pasirinkusių informatikos mokslus. Valstybės finansuojamose vietose šiemet studijų sutartis dėl šios studijų krypčių grupės studijų programų sudarė 1 287 asmenys (2022 m. – 1 235). Universitetuose matematikos ir fizikos mokslus pasirinko 477 asmenys (2022 m. – 462), žemės ūkio mokslus 98 asmenys (2022 m. – 65). Į kolegijų sektoriaus valstybės finansuojamas vietas informatikos, fizinių mokslų, inžinerijos mokslų ir technologijų mokslų studijų krypčių grupėje priimti 1 139 asmenys (2022 m. – 991).
Šiemet padaugės ugdymo mokslų studentų. Dėl ugdymo mokslų studijų programų studijų sutartis sudarė 1 145 asmenys (2022 m. – 938), iš jų – 626 valstybės finansuojamose vietose (2022 m. – 562), 519 – nefinansuojamose (2022 m. – 376). Daugiausia sutarčių sudaryta dėl Vytauto Didžiojo universiteto Mokomojo dalyko pedagogikos (114), Vilniaus universiteto Specialiosios pedagogikos ir logopedijos (112), Vilniaus kolegijos Vaikystės pedagogikos (103) programų. Šiais metais valstybė prioritetą skyrė pradinio ugdymo ir specialiosios pedagogikos, mokomojo dalyko (matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros, fizikos, chemijos, biologijos, informacinių technologijų, istorijos, geografijos, vokiečių kalbos ir prancūzų kalbos) studijų programoms. Į jas šiemet priimti 369 asmenys (2022 m. – 284).
Nuo rugpjūčio 7 d. 15 val. iki 10 d. stojantieji gali teikti prašymus dalyvauti papildomo priėmimo pirmajame etape. Į valstybės finansuojamą studijų vietą gali pretenduoti tik asmenys, pagrindinio priėmimo metu nesudarę jokios sutarties arba sudarę valstybės nefinansuojamų studijų sutartį.
Daugiau informacijos apie centralizuotą priėmimą į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas galima rasti LAMA BPO tinklalapyje: https://lamabpo.lt/trumposios-pakopos-studijos/ ir https://lamabpo.lt/pirmosios-pakopos-ir-vientisosios-studijos/.
ISM, LKA, KK nuotr.
Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) kontaktai: el. p.: aukstasis@lamabpo.lt, atstovas.spaudai@lamabpo.lt.



Rekordinis skaičius stojančiųjų į ugdymo mokslus
Daugiausia stojančiųjų – į Vilniaus universitetą, Vilniaus ir Kauno kolegijas
Jau tradicija, kad daugiausia stojančiųjų studijas renkasi Vilniaus universitete, toliau rikiuojasi Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Populiarumu išsiskiria Medicinos studijų programa Lietuvos sveikatos mokslų universitete ir Vilniaus universitete. Taip pat šiame universitete nemažai stojančiųjų renkasi Psichologijos, Teisės, Specialiosios pedagogikos ir logopedijos, Programų sistemų, Kriminologijos ir Kūrybos komunikacijos studijų programas. Į populiariausių programų dešimtuką šiuo metu patenka Mykolo Romerio universiteto Teisės ir ikiteisminio proceso studijų programa, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Odontologijos ir Kauno technologijos universiteto Programų sistemų studijų programos.
Į ugdymo studijų krypčių grupės studijų programas jau užsiregistravo per 2,4 tūkst. stojančiųjų. Nuo šių metų stojantiesiems į ugdymo mokslų studijų programas nėra vykdomas motyvacijos vertinimas. Šiemet prioritetinėms priskiriamos šios studijų kryptys: pradinio ugdymo pedagogai, specialieji pedagogai, mokomojo dalyko pedagogai pagal matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros, fizikos, chemijos, biologijos, informacinių technologijų, istorijos, geografijos, vokiečių kalbos ir prancūzų kalbos dalyko specializacijas. Taip pat prioritetas teikiamas informatikos, inžinerijos, matematikos, fizinių mokslų, slaugos ir akušerijos studijų kryptims.





Savanoriška nenuolatinė karo tarnyba – dar viena puiki galimybė suderinti savo civilinę veiklą ir karo tarnybą. Pasirinkęs šį būdą karo prievolininkas pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį savanoriškai įsipareigoja atlikti nenuolatinę karo tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose ar kituose Lietuvos kariuomenės vienetuose. Plačiau apie šios tarnybos sąlygas, trukmę bei perspektyvas galite pasiskaityti 









